Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos gyventojai sukčiams atiduoda vis daugiau pinigų. Šiemet nusikaltėliai per 9 mėnesius apgaule pasisavino daugiau nei 25 milijonus eurų, tai yra tris kartus daugiau nei pernai. Sukčiai vis rečiau prisistatinėja pareigūnais, rečiau skambina telefonais, tačiau dažniau žmonėms siuntinėja elektroninius laiškus, socialiniuose tinkluose demonstruoja uždirbtus pinigus ir ragina žmones investuoti, meluoja, kad per kelias savaites uždirbs milžiniškus pelnus.

Lietuvos gyventojai sukčiams atiduoda vis daugiau pinigų. Šiemet nusikaltėliai per 9 mėnesius apgaule pasisavino daugiau nei 25 milijonus eurų, tai yra tris kartus daugiau nei pernai. Sukčiai vis rečiau prisistatinėja pareigūnais, rečiau skambina telefonais, tačiau dažniau žmonėms siuntinėja elektroninius laiškus, socialiniuose tinkluose demonstruoja uždirbtus pinigus ir ragina žmones investuoti, meluoja, kad per kelias savaites uždirbs milžiniškus pelnus.

REKLAMA

Marijampolietis grafikos dizaineris Domas prieš metus nusipirko naują kompiuterį, o seną nusprendė parduoti. Vyras skelbimuose nurodė kainą, daugiau nei 2000 eurų.

„Visa diena buvo bėgime ir paskambina kažkoks nežinomas, mums reikia kompiuterio. Mums patiko jūsų skelbimas, nustatymai mums labai geri. Jis sakė, kad vaikui nori mokyklai kompiuterio. Iš karto nesupratau, kad už tokią kainą vaikui mokyklai turbūt nelabai kas perka“, – pasakoja Domas Ambrazevičius.

REKLAMA

Potencialus pirkėjas skubino Domą kuo greičiau, tą pačią dieną parduoti kompiuterį. Prašė prekę atvežti į Kybartus. Domas sutiko parduoti darbo priemonę, nusiuntė sąskaitą, į kurią reikia pervesti pinigus. Vyrai susitarė, kad sandoris įvyks parduotuvės stovėjimo aikštelėje. Prekės atėjo atsiimti ne pats pirkėjas, o jo patikėtinė.

„Ateina romų tautybės moteris. Ji ateina, sako, jūs turbūt dėl kompiuterio ir dar su akcentu. Taip, sakau, kompiuteris bagažinėje, galime pasiimti, bet man dar reikia įsitikinti, kad jūs pervedėte pinigus, ir nesulaukiau aš dar paso nuotraukos“, – kalba Domas.

Vėliau paaiškėjo, kad pirkėjas atsiuntė ne savo asmens dokumentą, o mokėjimo kopija buvo suklastota. Tačiau Domas klastotės iškarto nepastebėjo, kompiuterį atidavė.

„Ji neša už save didesnį kompą ir į seną „pasatą“. Tai jeigu perka kompiuterį už 2 tūkstančius, tai kodėl su „pasatu“ senu važinėja?“ – pasakoja apgautas vyras.

REKLAMA
REKLAMA

Tik po sandėrio Domas suprato, kad buvo apgautas. Net nelaukė kitos dienos, kada turėjo sąskaitoje pasirodyti 2000 eurų, iš karto kreipėsi į policiją. Domas vėliau atidžiau apžiūrėjęs mokėjimo kopiją suprato, kad ji – suklastota.

„Kai pats grafikos dizaineris, po savaitės laiko aš pasižiūrėjau tą, prisiartinau. Šriftas ne tas, matosi spalva įkirpta ne ta, bet, kai pagauna jie tave ant to skubėjimo, ant džiaugsmo, kad tu pardavei, dingsta visas protas“, – sako Domas.

Sukčiai per daug nesistengė. Iš karto įdėjo kompiuterį į skelbimų portalą, kur pats Domas jį surado. Vėliau nusikaltėlių pėdsakai policiją nuvedė iki parduotuvės, kuriai kompiuteris buvo perparduotas. Domas jį po trijų mėnesių atgavo, tačiau pareigūnams taip ir nepavyko išsiaiškinti, kas organizavo suktybę. Mat kompiuterį pasiėmusi moteris ir perpardavėjai buvo tik tarpininkai.

„Jie nepadarė nusikaltimo, kažkam padėjo ir viskas. Jie nežino to numerio, jie neturi to numerio, skambino kažkas iš kažkur, neatsekami pėdsakai. Tokių istorijų, kai nuo sukčių nukenčia, gyventojai daugėja“, – tikina Domas.

REKLAMA
REKLAMA

Policijos duomenimis šiemet per nepilnus metus žmonės nusikaltėliams jau atidavė daugiau nei 25 milijonus eurų. Pernai per tą patį laikotarpį nuostolių suma buvo tris kartus mažesnė.

„Mes kas mėnesį pradedame 200 ikiteisminių tyrimų dėl sukčiavimo. Tas skaičius yra pakankamai stabilus. Šiemet matome išaugimą, 18 procentų daugiau. Sukčiavimų ištyrimų procentas yra apie 40 procentų, tai beveik kas antras sukčiavimas yra ištiriamas“, – komentuoja policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis.

„Swedbank“ atliktos apklausos rodo, kad per pastaruosius 2 metus sukčiavimo tendencijos pasikeitė. Telefonais nusikaltėliai naudojasi vis dar dažniausiai, 4 iš 5 apklaustųjų nurodo, kad sulaukia įtartinų skambučių, tačiau situacija sparčiai keičiasi. Vis dažniau žmonės sulaukia elektroninių laiškų ir su sukčiais susiduria socialiniuose tinkluose: „Facebook“, „Instagram“, „Tiktok“ ar net “Tinder” programėlėse.

„Sukčių išradingumui nėra ribų. Jie darosi labai tokie žinantys. Tarsi atrodo ir susirinkę informacijos, ir užmezga ryšį, detalių turi apie žmones. Atakų daugiau, jos išradingesnės“, – teigia „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.

REKLAMA
REKLAMA

Anksčiau sukčiai dažniausiai prašydavo padengti žalą, kurią neva padarė artimieji, tačiau dabar ant šio kabliuko žmonės užkimba rečiau.

Nusikaltėliai dabar socialiniuose tinkluose bando suvilioti gyventojus, siūlo jiems investuoti, žada pasakiškus pinigus, šimtus procentų siekiantį pelną per kelias savaites, kuria vaizdo įrašus, kuriuose neva dalina uždirbtus pinigus, rodo krūvas šlamančiųjų.

„Socialiniuose tinkluose skelbiama informacija, pasiūlymai, kvietimai investuoti, patikėti valdyti savo lėšas. Taip pat tai gali būti netikri puslapiai. Sukčiai sukuria puslapius, labai panašius į žinomiausių finansų rinkos dalyvių ir taip siekia pritraukti investuotojus“, – sako Lietuvos banko atstovas Audrius Šilgalis.

Patarimus apie kriptovaliutas už pinigus dalinantys personažai slepia savo veidus. Ir ne be reikalo. Be specialios licencijos tokios veiklos vykdyti negalima. Patarimų dalybos gali būti laikomos sukčiavimu arba neteisėta ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla.

REKLAMA
REKLAMA

„Asmenys, kurie internete skelbia sėkmės istorijas dažniausiai yra sukčiai, neturintys jokių licencijų. Visų pirma, reikia netikėti tomis sėkmės istorijomis, kad per vieną dieną, per mėnesį, pavyko uždirbti šimtus ar tūkstančius eurų. Anot ekspertų, prieš patikint savo pinigus, kiekvienas žmogus turi pasidomėti, kam jis juos atiduoda, ar verslas egzistuojantis, ar yra reikalingos licencijos, ar nėra skundų, vengti užsienietiškų interneto puslapių“, – komentuoja A. Šilgalis.

Šie patarimai galioja ne tik investuotojams, bet ir paprastiems gyventojams, kurie dažnai įkliūva į netikrų internetinių parduotuvių pinkles.

„Dažnai pardavėjai slepiasi. Jie nenurodo savo kontaktinių duomenų, fizinio adreso, pašto adreso, telefono ar tie duomenys yra fiktyvūs. Visada rekomenduojame vartotojui pabandyti susiekti su pardavėju. Ar prekės kaina yra reali rinkos vertė, ar tai yra ne klastotė, nes dažniausiai labai panašūs produktai parduodami tarsi jie būtų tikri“, – aiškina vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovė Aida Gasiūnaitė-Stavginskienė.

REKLAMA
REKLAMA

Prieš Kalėdas policija ypač atsargiai rekomenduoja vertinti žinutes apie gautas siuntas, dovanas.

„Jeigu žmonės pradės gauti pranešimus apie tai, kad strigo kažkur jų siuntos, reikia kažką suvesti kažkur paskambinti, asmens duomenis atskleisti, žmonės turi būti labai atidūs“, – kalba R. Matonis.

Tyrimai rodo, kad vis rečiau sukčiai apsimetinėja šeimos nariais, pareigūnais. Dažniausiai nusikaltėliai savo aukoms vardina išgalvotas pareigas, prisistato finansinių institucijų ar paslaugų įmonių darbuotojais.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų