Tačiau profsąjungos tam priešinasi ir reikalauja pirmiausia didinti mažas algas, o ne dairytis pigių darbininkų rytuose.
Panevėžiečiai verslininkai, valdantys restoraną ir prekybos centrą, šiuo metu ieško 7 darbuotojų maisto gamybai ir 4 pardavėjų. Ir nors siūlo nuo 700 eurų į rankas atlygį, kurį esą kruopščiu darbu galima pasidvigubinti, tinkamų darbuotojų neranda.
„Ateina žmogus ir sako, mokėkite daugiau, o geba kiek jaunesnis specialistas, kertasi lūkesčiai su realybe. Mes ne išskirtiniai, visur taip yra“, – sako prekybos centro „Vasaris“ savininkė Miglė Gruzdenė.
Ypač jaunimas, anot moters, pastaruoju metu save labai gerai vertina.
„Jaunimas atėjęs iš karto, duokit man 1000 eurų, pasižiūrėsiu, ką išmoksiu, ką galėsiu dirbti. Mes tada sakom, grįžkime į pradžią, ką išmokai, kokios žinios“, – pasakoja moteris.
Statistikos departamentas skelbia, kad Lietuvoje algos auga greičiau nei bendrasis šalies produktas. Pavyzdžiui, jau nuo metų pradžios visos šalies bendras oficialiai mokamo darbo užmokesčio fondas sudaro daugiau kaip pusę bendrojo vidaus produkto.
Tačiau dirbantieji už minimalų 500 eurų ar net vidutinį tūkstančio eurų į rankas atlyginimą žmonės stebisi tokiais ekonomistų skaičiavimais ir skundžiasi, kad kainoms kylant nė kiek nėra lengviau išgyventi ir patenkinti net būtiniausius savo ir šeimų poreikius:
„Visumoje, aš linkusi manyti, kad algos tikrai pas mus per mažos.“
„Į parduotuvę nueini, daugiau išleidi negu nuperki.“
„Į rankas 600 eurų. Dabar už butą sumokėjau, viskas pabrango.“
„Galima padidinti, sutvarkyti tuos reikalus, bet niekas nesuinteresuotas.“
Daugiau pajamų priversti atriekti darbuotojų algoms verslininkai jau pranašauja, kad pritrūkus darbo jėgos po metų kitų mūsų šalį sukaustys stagnacija.
„Kai sustos pramonė, vystymasis, sustos ir atlyginimai. Žmonės vėl emigruos iš Lietuvos. Ar mes to norime? Turi būti laipsniškas gėrio, pridėtinės vertė sukūrimas viduje. Ar norime staigaus šuolio, o po to žmonės vėl važiuos dirbti į airijas“, – teigia pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Pagal atlyginimams tenkančią bendrojo vidaus produkto dalį, Lietuva šiemet pasiekė ES vidurkį ir vejasi pagal šį rodiklį priekyje buvusias Latviją ir Estiją. Statistikos departamento duomenimis, jau šešerius metus iš eilės vis didesnė ekonomikos pyrago dalis tenka algoms.
Anot ekonomistų, taip yra todėl, kad Lietuvoje vis labiau trūksta darbo rankų, be to, kuriasi vis daugiau aukštos pridėtinės vertės įmonių, kuriose svarbiausias kapitalas yra darbuotojai, tad jie ir gauna keliskart didesnes už vidutinę algas.
„Algų augimas viršija BVP augimą, pyrago dalis darbuotojams didėja ir siekia 50 proc., ES vidurkį. Jei anksčiau skųsdavomės, kad darbuotojai gauna mažesnę pyrago ekonomikos dalį, dabar skųstis negalėtume“, – kalba ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Darbdaviai perspėja, kad vis labiau Lietuvoje trūkstant darbo rankų, verslai nebegalės plėstis, tad reikalauja plačiau atverti darbo rinką imigrantams iš trečiųjų šalių.
„Tos šalys, kurios mentalitetu arčiausiai mūsų. Ukraina, jei išeitų, ir iš Baltarusijos. Jos šalia, žmonės gali migruoti, ateityje, tikėkimės, bus lengvesnių pokyčių su gretimomis šalimis bus, žmonės gali atvažiuoti, išvažiuoti, pasimatyti su šeima. Orientuočiausi į jas“, – tikina V. Janulevičius.
Tačiau su tuo griežtai nesutinka profesinės sąjungos ir reikalauja didinti mažas algas lietuviams, o ne dairytis pigių darbuotojų užsienyje.
„Jokiu būdu, jokiu būdu. Moki minimalią algą, žmogus turi išgyventi. Pasižiūrėkime kokios kainos, šildymas, elektra koks bus, maistas, viskas pabrango. Nėra motyvacijos dirbti“, – aiškina profsąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė.
Verslininkams, kurie svajoja ir toliau gyventi iš pigios darbo jėgos, ekonomistai pranašauja liūdną ateitį. Esą jei tokie verslininkai neinvestuos į darbo vietas, nepadės darbuotojams dirbti efektyviau ir našiau, bus priversti tiesiog bankrutuoti.
