Per daugiau kaip 30 m. žymi vieta tapo ne nacionaliniu stadionu, o nacionaliniais griuvėsiais. Tačiau Vilniaus miesto valdžia, o ir Vyriausybė, trimituoja, kad jau po poros metų statybos čia iš tiesų prasidės. Ir teritorija bus tiek išplėsta, kad ji tiks ne tik futbolui, krepšiniui ar kitoms sporto šakoms, bet čia tilps net ir muziejus ir vaikų darželis.“
O tai reiškia, kad išsvajotasis futbolo stadionas čia teužims dešimtadalį ploto ir kainuos vos 40 milijonų eurų iš bendros naujos sumos. O ji įspūdinga – pusantro šimto milijonų eurų. Vilniaus miesto taryba šiandien patvirtino dar prieš penkerius metus parengtą planą: 22 hektarų plote bus 15 tūkstančių vietų stadionas, trys futbolo aikštės, lengvosios atletikos stadionas, sporto kompleksas, skirtas krepšiniui, gimnastikai, tinkliniui, rankiniui, boksui, taip pat – Sporto muziejus, vaikų darželis ir… kultūros centras su biblioteka.
„Vienas iš svarbiausių dalykų yra, kad pastatas nuolat gyventų, kad kasdien ten ateitų žmonės. Tie kiti 15 sporto objektų, kur 400 vaikų ar suaugusiųjų gali užsiiminėti, bendruomenės centras, darželis – svarbu, kad teritorija būtų išnaudojama pilnai“, – sako meras Remigijus Šimašius.
Tik reali priežastis, kodėl nacionalinis stadionas apaugo papildomais priedais, buvo ta, kad reikėjo įsisavinti europines lėšas – mat vien sporto objektų Europos Sąjunga nefinansuoja. Tačiau bėgant metams Vyriausybė suplanuotus milijonus nubraukė ir liko planas, kad projektą finansuos ir savivaldybė, ir Vyriausybė. Tad pačiai sostinei teks pakloti apie šimtą milijonų, o Vyriausybei – perpus mažiau. Kitaip tariant, europinė parama dingo, tačiau sumą dvigubai išpūtę priestatai nenubraukti.
„Tai yra afera. Eilinė, nacionalinė. Ne nacionalinis stadionas, o nacionalinė afera. Už 100 mln. eurų, sakau labai atsakingai, galima pastatyti 10 naujų sporto objektų, tame tarpe – 4 dengtus stadionus ir 6 krepšinio aikšteles ar kitoms sporto šakoms reikalingas aikšteles“, – pasakoja tarybos narys Žilvinas Šilgalis.
„ES pinigų nebeliko, galima kelti klausimą, ar tikslinga tokį projektą įgyvendinti, bet, matyt, visiems tas klausimas po 5 m. derybų jau nebeaktualus“, – teigia tarybos narys Valdas Benkunskas.
Per tuos penkerius metus projektas dar ir išbrango. Net šių metų pradžioje buvo sutarta, kad savivaldybei daugiafunkcis centras kainuos 20 milijonų mažiau. Meras aiškina, kad kainą išpūtė ne tik nubraukti europiniai pinigai, bet ir sprendimas stadione naudoti modernesnę – hibridinę – dangą. Opozicijai kliūva ir tai, kad miesto valdžia dėl paskolos nesikreipė į bankus, o pasirinko vienintelį finansuotoją – „BaltCap“, kurį pasiūlė kompleksą statysianti koncerno „Icor“ bendrovė „Axis Industries“.
„Tai buvo ne savivaldybės derybos, o koncesininko.Procesas buvo tiek skaidrus, kiek tik įmanoma“, – kalbėjo R. Šimašius.
„Pasiskolinta suma savaime stadiono nepastato. Banko paskolos galimybė neužtikrina to, kad galėtume žaisti UEFA 4 kategorijos stadione 2023 m. Tai užtikrina rizikos perdavimas privačiam kapitalui, kas natūraliai kainuoja“, – pasakoja administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Premjeras Saulius Skvernelis, paklaustas, ar Vilniui bei visai Lietuvai tikrai reikia tokio daugiafunkcio sporto komplekso, leidžia suprasti, kad kito kelio niekas nebesivargins ieškoti. Jei būtų nuspręsta vėl grįžti tik prie nacionalinio stadiono idėjos, jis nebūtų baigtas, kaip planuojama dabar – 2023-iaisiais.
„Čia yra savivaldybės rizikos, savivaldybės skolinimosi modelis pasirinktas. Mes svarstysime šį variantą, tačiau įsipareigojimų turėsim laikytis“, – teigia Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Beje, dar viena įdomybė. Neseniai viena įmonė siūlėsi tonas čia esančio betono ir armatūros nugriauti ir išsivežti vos už vieną eurą. Tačiau savivaldybei sandoris neįtiko. Darbų imsis kita įmonė ir jai už tai bus paklota 2 mln. eurų.
„Kitos savivaldybės ant to 1 euro griovimo buvo pasimovusios, bet tas 1 euro griovimas dažniausiai baigdavosi tuo, kad visa, kas vertinga, būdavo išgriaunama ir priduodama, o visa kita – paliekama. O išsiieškoti iš vieno euro nelabai yra ką“, – teigia P. Poderskis.
Daugiafunkcio komplekso projektą kritikuoja ir dalis sporto profesionalų. Ilgametis Lietuvos futbolo rinktinės treneris Algimantas Liubinskas tikina, kad vos 15 tūkstančių vietų stadionas netaps nei konkurencingu regione, nei traukos centru – lygiai tiek pat vietų talpina ir vos už šimto kilometrų esanti Kauno Žalgirio arena.
„Stadionas, kuris skirtas futbolui, turi būti futbolo stadionas. Pirmas dalykas – 15 tūkstančių. Ką reiškia? Nieko nereiškia. Jeigu norime turėti gerų europinių, pasaulio atrankos varžybų, reikia turėti mažiausiai 30 tūkst. stadioną.“ —Nereikia nieko suplakti į vieną vietą, jeigu norim turėti grynuolį. Jeigu nenorim turėti grynuolio, nieko nepasieksim”, – mano buvęs rinktinės treneris Algimantas Liubinskas.
Nors kompleksas duris atverti turėtų po trejų metų, išmokėti visą sumą savivaldybė ir Vyriausybė įsipareigojo per 25 metus. Beje, įskaičiuojant palūkanas ir kitas išlaidas, suma gali išsipūsti iki daugiau kaip trijų šimtų milijonų eurų, tačiau sutartyje numatyta galimybė sumą išmokėti anksčiau.
