Slaugos administratorė: „Comirnaty“ skiepą žmonės tiesiog išgraibsto

Lietuva prašo Daniją perleisti „AstraZeneca“ vakciną, kurios ši šalis atsisako ir savo gyventojų skiepyti nežada. Tiesa, kiek Lietuva galėtų gauti iš kaimynų šios vakcinos, ir kiek už tai tektų sumokėti, kol kas nežino ir pats sveikatos apsaugos ministras. Dulkys pareiškė, kad papildomi skiepai Lietuvai atvertų kelią į masinę vakcinaciją. Tiesa, dėl danų išbrokuotos „Vaxzevria“ vakcinos Lietuva konkuruoja su Latvija ir Čekija. 

Lietuva šoka į skiepų traukinį ir įkandin Latvijos prašo Danijos pasidalinti sandėliuose gulinčia „AstraZeneca” vakcina. Danija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kuri apsisprendė visiškai nebenaudoti gamintojo „AstraZeneca“ „Vaxzevria“ vakcinos dėl krešulių pavojaus. Kol kas kalbama esą Danija turi apie kelis šimtus tūkstančių „AstraZeneca“ vakcinos likučių, o dėl jų į eilę supuolė ne viena šalis.

„Suprantu, kad yra kažkokie kiekiai sandėlyje ir dar kažkokie kiekiai, kurie turėtų ateiti pakeliui. Tai tikrai nežinau, ką Danija turi dalinti ir kaip nuspręs dalinti. Tiesiog kreipėmės dar vakar ir pasakėme, jei Danija svarstytų pasidalinti šiais kiekiais, mes būtume tarp tų, kurie mielai perimtų“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Danai „AstraZeneca“ vakciną išbrokavo po to, kai paskiepijus daugiau kaip 140 tūkstančių žmonių, užfiksuoti du itin retai pasitaikantys trombozės atvejai – vienas žmogus mirė.

Pasak premjerės Šimonytės, kol kas nėra aišku, į kokius vakcinos kiekius galėtų pretenduoti Lietuva. Eilėje prie šios vakcinos jau rikiuojasi kaimyninė Latvija, taip pat Čekija.

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys viliasi – gavus dalį danų išbrokuotos vakcinos Lietuva galėtų pradėti masinį skiepijimą.

„Visai tikėtina, kad pradėtume masinį vakcinacvimą ir sudarytume galimybę skiepytis vakcina tiems Lietuvos žmonėms, kurie manytų, kad bendra vakcinos nauda yra tikrai didesnė už jos rizikas suteikiant visą pilną informaciją, bet sudarant galimybę kuo daugiau žmonių grįžti į normalų gyvenimą“, – pasakoja sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

REKLAMA

Tiesa, šiuo metu Lietuvoje yra nepanaudota apie 30 tūkstančių „Vaxzevria“ vakcinos dozių. Premjerė Ingrida Šimonytė dar Vyriausybės valandoje Seime pareiškė, kad norinčiųjų skiepytis šia vakcina atsiras.

„Beveik 174 tūkstančiai yra paskiepyti ta vakcina ir tos vakcinos likučiai tikrai nėra labai dideli. Jei ta vakcina būtų pasiūlyta visiems norintiems skiepytis, tikrai rastume pakankamai žmonių, kurie ateitų ir pasiskiepytų, įvertinę visą jos naudą ir teikiamą apsaugą“, – teigia I. Šimonytė.

Visgi kokią kaina Lietuva mokės už Danijos „AstraZeneca“ vakcinas, kol kas atsakyti negali ir sveikatos apsaugos ministras.

„Oi, šitų dar sąlygų tikrai nežinau, bet aš manau, kad kalba eina apie kažkokį susitarimą, tiesiog dalijimąsi ir tikrai nemanau, kad čia eina kalba apie prekybą, antkainius ir taip toliau. Galbūt ir nemokamai“, – kalbėjo A. Dulkys.

O į vakcinavimo centrus toliau gyventojai plūsta skiepytis nuo koronaviruso. Tiesa, paklausiausia vis dar išlieka „BioNTech ir Pfizer“ vakcina „Comirnaty“. Pasak Karoliniškių poliklinikos slaugos administratorės, ją žmonės tiesiog išgraibsto.

„Pfizer" tikrai didesnis noras yra skiepytis ir registracijos pilnos pasidaro jau po kelių valandų. „AstraZeneca“ tikrai lieka ir tuščių registracijų“, – sako slaugos administratorė Vaida Danielė.

Nepaisant vakcinų tiekimo problemų ir kol kas kompanijos „Johnson&Johnson“ įšaldytų „Jansen“ skiepų, Prezidentūra tikina, kad iki birželio mėnesio pradžios Lietuvą pasieks keli šimtai tūkstančių papildomų ,,Pfizer“ vakcinos dozių.

„Papildomas kiekis dėl kurio buvo susitarta vakar yra 310 tūkstančių vakcinų dozių Lietuvai papildomai. Ir iš viso mes „Pfizer“ vakcinų dozių antrąjį ketvirtį turėtume gauti apie 1,5 milijono. Tas padidėjimas labai reikšmingas 25 procentai į viršų „Pfizer“ vakcinos“, – pasakoja Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

REKLAMA

O štai dar vakar sveikatos apsaugos ministras Dulkys pranešė, kad gyventojai gali antrą „AstraZeneca“ vakcinos dozę gauti ne po 12 savaičių kaip iki šiol, o greičiau – po keturių savaičių. Tokią informaciją jau turėjo gauti ir sveikatos priežiūros įstaigos.

„Išplatino ministerija pranešimą, kur nurodo, kad išimtinais atvejais galima trumpinti tą antro skiepo terminą. Įstaigos tą jau gali daryti ir jos jau daro“, – teigia vyriausiasis patarėjas Lukas Galkus.

O galimybę anksčiau pasiskiepyti antrąja „AstraZeneca“ doze, pasak ministerijos, turi pedagogai, kurie ruošiasi sugrįžti į kontaktinį ugdymą, taip pat asmenys, kurie laukia operacijos gydymo įstaigoje.


Rašyti komentarą...
A
As
2021-04-15 20:17:55
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šunys svarbesni už lietuvos gyventojus
Atsakyti
-3

K
Knbvvjoo
2021-04-15 20:50:17
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kaimynas po skiepo kita diena rado negyva! Sutapimas... Du gyminaiciai po skiepo.: vienaas ligoninėje sunkios bukles( plauciu trombas), kitas komoi (trombas). Sutapimas... Atlaisvinkite darbo vietas kitiems! Astra zeneca!!!
Atsakyti
-9

D
Danutė Liučvaikienė
2021-04-16 18:41:08
Pranešti apie netinkamą komentarą
O kas gali pakonsultuoti, jeigu ta vakcina dar bandymo stadijoje!...
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (11)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų