Skurdo mažinimo planas: ekspertai paaiškino, kaip tai paveiks žmonių pinigines

Naujieji valdantieji žada ženkliai, po procentą kasmet, sumažinti skurdą. Visgi ekspertai pasigenda konkretesnių priemonių, kaip tas atotrūkis sumažės. Skeptiškai dalis jų vertina ir planą vaiko pinigus susieti su darželio lankymu, užtat teigiamai žiūri į idėją, kad pajamų mokestį mokėtų ne asmuo, o namų ūkis.

Tuo metu žemdirbiai pyksta dėl planų galop naikinti lengvatą dyzelinui, o mokytojai šįkart baiminasi net ne dėl algų. Yra ir tokių užmojų, kuriuos ekonomistai juokais vadina „rojumi žemėje“, kurio veikiausiai nesulauksime.

Kąsnis pyrago kas penktam lietuviui – tikra svajonė. Būtent kas penktas žmogus Lietuvoje gyvena žemiau skurdo ribos. O tai yra maždaug 630 tūkst. Lietuvos gyventojų. Valdantieji užsibrėžė per kadenciją skurstančiųjų sumažinti daugiau kaip šimtu tūkstančių – nuo 21 proc. iki 17-os, po vieną procentą kasmet. O po dešimtmečio šis rodiklis siektų jau tik 14 procentų. Kaip naujoji valdžia ketina tai padaryti?

„Tai nėra išmokų politika. Kai kur tai bus išmokos, kaip vienišų pensininkų, o kai kur tai bus įgalinimo sprendimai, kurie leistų žmonėms patiems užsidirbti“, – sako paskirtoji premjerė Ingrida Šimonytė.

Minimos vienišų pensininkų išmokos turėtų pakeisti dabartines našlių pensijas. Jų dydis sudarytų 11 procentų vidutinės pensijos. Vadinasi, jei dabar vidutinė pensija turint stažą siekia 400 eurų, kartu su priedu ji ūgteltų pusšimčiu eurų. Socialiai teisingesnė tokia išmoka esą būtų todėl, kad ją gautų ne tik našliai, bet ir santuokoje negyvenę vieniši senjorai. Tiesa, kalbėdami apie kitas Vyriausybės programoje įrašytas idėjas, ekspertai pasigenda aiškumo.

„Būtų svarbiau, kad būtų paminėti konkretūs sprendimai – kursim įstatymo projektą, kuriame numatysim „tai ir tai“, – pasakoja ekonomistas Romas Lazutka.

Dažniausiai į skurdą įklimpsta ne tik pensininkai, bet ir vieniši tėvai, neįgalieji, bedarbiai. Skurdo mažinimo organizacijos vadovė pabrėžia, kad artimiausiu metu būtina ne tik mažinti skurdą, bet ir užtikrinti, kad skurdas neįtrauktų dar daugiau tautiečių – esant Covido krizei ir baigiantis nedarbo išmokų už prastovas terminams tokia tikimybė labai reali.

REKLAMA

„Apie paslaugas daug kalbama šitoje programoje ir labai smagu tai matyti, bet pajamų dalis truputėlį šlubuoja“, – teigia Skurdo mažinimo organizacijos vadovė Aistė Adomavičienė.

„Tai nėra labai ambicingas tikslas, bet jį galima pasiekti ir gerom priemonėm, ir blogom priemonėm, kol kas ne visai aišku, kaip tai bus pasiekta“, – kalbėjo ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Geros priemonės, pasak Nerijaus Mačiulio, būtų kuo daugiau bedarbių įtraukti į darbo rinką. Blogos – atotrūkį mažinti didinant daugiau uždirbančiųjų mokesčius. To valdantieji nesiūlo.

Apskritai, kalbėdami apie Vyriausybės programą, ekspertai pastebi, kad idėjos nėra išimtinai dešiniosios ar juo labiau liberalios. Vienas griežtesnių planų – vaiko pinigų mokėjimą socialinės rizikos šeimoms susieti su darželio lankymu. Tai reikštų, kad nepasivarginantys atžalos leisti į darželį tėvai galėtų tik pasvajoti ir apie 60-ies eurų išmoką.

„Baudimas tikrai neturėtų teigiamo poveikio, nes žmones užspaudžia į kampą, paprastai. Labiau eitų per skatinimą – kad tos šeimos vestų į darželius ir už tai galėtų gauti papildomą paskatą“, – sako Skurdo mažinimo organizacijos vadovė Aistė Adomavičienė.

Teigiamai ekonomistai žiūri į planus, kad pajamų mokestį mokėtų ne kiekvienas dirbantysis, o kiekviena šeima. Tai sąskaitose paliktų daugiau pinigų šeimoms, kuriose dirba tik vienas iš tėvų, tačiau uždirba daugiau nei 5000 eurų „į rankas“ ir turi sumokėti ne 20-ies, o net 32-iejų procentų pajamų mokestį.

„Labai yra konkrečių pavyzdžių, kai vienas dirbantis šeimoje uždirba daugiau, moka didesnį pajamų mokesčio tarifą, bet kai išskaidai tą uždarbį į vienam šeimos nariui tenkančias pajamas, jos gali nesiekti ir vidutinių šalies pajamų, nors tokia šeima vis tiek moka didesnį pajamų mokesčio tarifą“, – pasakoja N. Mačiulis.

Užtat prastesnių naujienų yra žemdirbiams. Ilgus metus rezgant idėjas naikinti dalį lengvatų, šią kadenciją planai gali virsti realybe. Valdantieji ketina braukti, jų žodžiais, „socialiai nepateisinamas lengvatas.“ O tai reikštų, kad dyzelinius degalus žemdirbiai turėtų pirkti visa kaina.

REKLAMA

„Lietuvos žemdirbiai ir taip gauna vienas mažiausių ES išmokų. Ar dyzeliniai degalai, ar daugiau lengvatų – PVM mokestis, ir pelno mokesčiai – tas kompleksas sudaro ženklią dalį mažinant žemdirbio sąnaudas. Nes kaime nėra taip lengva gyventi“, – teigia Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus.

Konkrečių atsakymų Šimonytė dar nepateikia.

„Nėra taip paprasta, kad tik reikia panaikinti lengvatą, dar reikia galvoti, kaip investuoti, kad būtų galima užtikrinti didesnę pridėtinę vertę iš hektaro. Suprantu, kad jūs norite greitų atsakymų, bet greitų atsakymų tokioj temoj aš tikrai nesu pasirengusi duoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.

O štai mokytojai po ketverių metų, pasak Vyriausybės programos, po ketverių metų vidutiniškai turėtų uždirbti algą, kuri siektų 130 proc. vidutinės algos. Jei šiuo metu pedagogų atlyginimų vidurkis „į rankas“ šiek tiek viršija tūkstantį, per ketverius metus jis turėtų paaugti dviem šimtais eurų. O iš tikrųjų – dar daugiau, nes ir pats algų vidurkis, tikėtina, augs. Tiesa, mokytojams tai nėra nauja žinia.

„Turim tokį pat skaičių susitarę ir užfiksavę Lietuvos švietimo ir mokslo kolektyvinėje sutartyje. Kas jau yra sutarta, belieka įgyvendinti“, – sako profsąjungos vadovas Egidijus Milešinas.

Nerimą profsąjungoms kelia valdžios noras daugiau funkcijų suteikti savivaldybėms, nes nuo jų priklauso, pavyzdžiui, kiek mokyklose bus mokytojų padėjėjų.

„Visi pinigai bus valdomi per savivaldybes, tai mums kyla abejonių, ar nebus taip, kad savivaldybės taupys švietimo sąskaita finansuodamos kitas programas“, – pasakoja E. Milešinas.

O dar viena tiesa ta, kad ir mokytojų algoms, ir pensijoms, ir išmokoms biudžete užtektinai pinigų nėra.

„Padėtis yra tokia kebli, kad ką mes bedarytume, viskas bus daroma tik didesnės skolos sąskaita“, – teigia I. Šimonytė.

Yra programoje ir sparnuotų frazių. Pavyzdžiui, „nė vienas vyresnio amžiaus žmogus neturi bijoti pasenti“.

„Tai būtų jau panašu į rojų, bet, matyt, tokie siekiai yra sveikintini, o įgyvendinti visko iki galo nepavyks“, – kalbėjo R. Lazutka.

Konservatoriai su liberalais žada tęsti ir kai kurias „valstiečių“ idėjas, pavyzdžiui, plėsti Kultūros paso programą.


Rašyti komentarą...
P
Petras
2020-12-27 17:25:16
Pranešti apie netinkamą komentarą
Partijų įvairovė tik žodžių žaismas o ne idėjų visuma Lietuvoj Žmonių dauguma tai vadina įrankiu prisiknisimui iki valdžios lovio. Konservatoriai nuskriaudė pensininkus ir po KT išaiškinimo nebuvo nubausti. Pandemijos metu ,kai pensininkai buvo rizikos grupėj ir bijodami viruso nėjo balsuoti,tai konservatoriams pasisekė rinkimuose. Kam bėda ,kam roda.,o pensininkai niekad nepamirš savo skriaudėjų.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų