Kaunietė Loreta džiaugiasi stebėdama guvias, linksmai dūkstančias abi savo augintines, labradoro veislės kalytes: 5 mėnesių Kopą ir 6-erių metų Pupę. Visai neseniai jos sunkiai sirgo, o dėl vyresnėlės Pupės gyvybės net vyko žūtbūtinė kova.
„Dvi naktis verkiau apsikabinus, tada susiėmiau ir galvoju, jeigu yra nors mažiausias šansas – kabinamės“, – sako šunų savininkė Loreta Mickūnaitė.
Atvykus į veterinarijos kliniką specialistai įtarė šunidžių kosulį, atlikus tyrimus, diagnozė pasitvirtino, prognozės buvo liūdnos, nes liga sukėlė inkstų nepakankamumą. Prasidėjo ilgas ir sunkus gydymas, prireikė net inkstų dializių.
„Mes priėmėm tokį sprendimą, kad jeigu yra nors vienas procentas, kad šuo išgyvens, tai bandom, kol galim. Užteko trijų dializių, aišku, prie to dar buvo lašelinės, vaistai visi, tyrimai. Tai per savaitę laiko kaip ir pasveikom“, – teigia L. Mickūnaitė.
Abi numylėtinės greičiausiai užsikrėtė nuo sūnaus augintinio, kur šis pasigavo ligą – nežinia.
„Čia kaip COVID, kaip žmonių COVID, tai tas šunidžių kosulys, vienam labai lengvai pakosi ir praeina, o kitam su tokiom komplikacijom, kad vos išsikapstai“, – kalba pašnekovė.
Dabar pas medikus šuneliai jau užsuka profilaktinei patikrai. Pasak veterinarijos gydytojų, į kliniką šiemet plūstelėjo keturkojų pacientų, sergančių šunidžių kosuliu – infekcija, kuri sukelia viršutinių kvėpavimo takų uždegimą.
„Atliekame molekulinius tyrimus, kada išskiriam sukėlėją, ir šiemet pasidarėm savotišką statistiką. Iš visų šį rudenį tirtų mėginių, buvo 75 procentai teigiamų, kuriems nustatytas šunidžių kosulys“, – pasakoja klinikos „Siaurio Šnauceris“ vadovas Mantas Eitmanavičius.
Pirmieji simptomai dažnai primena paprasčiausią peršalimą ar apsinuodijimą maistu.
„Prasideda sausas kosulys, šuniukas, pradeda sprengsėti, lyg timptelėjus už dirželio, lyg sukosėja, vėliau pradeda baltom putom žiaukčioti, jis atrodo lyg rijo, lyg kramtė žaisliuką, atvemia, toliau vėl sprengsėja, tai tie pagrindiniai simptomai, pradžia“, – aiškina klinikos „Siaurio Šnauceris“ veterinarijos gydytoja Jurgita Siaurienė.
Delsti negalima – dažnai laukia ilgas gydymas. Šunidžių kosulys gali baigtis ir tragiškai.
„Deja, yra procentas gyvūnų, kurie turi silpnesnę imuninę sistemą, ar inkstų vieta organizme silpnesnė. Komplikuojasi jam, kaip ir mūsų šunelio Pupės inkstų nepakankamumu, gali ir pneumonija komplikuotis, tai grėsmingos būklės ir negydomas šunelis gali ir nugaišti“, – teigia J. Siaurienė.
Ši liga užkrečiama, plinta oro lašeliniu būdu arba per užkrėstus daiktus. Tad specialistai šeimininkams pataria neleisti augintiniams uostinėtis su negaluojančiais šunimis ir vengti uždarų patalpų, kur daug keturkojų.
„Ir mes esam kažkurioj vietoj kalti, leidžiam prie svetimų šunų, nežinom jų sveikatos būklės, gal jis koks nešiotojas“, – kalba L. Mickūnaitė.
„Vengti, jei matom, kad yra kosintis šuo. Neleisti savo augintinio prie jo reikėtų. Dažniausi susirgimai pasireiškia, kaip pasakoja žmonės, kai jie sugrįžta iš pasivaikščiojimo vietų, kur yra didelė masė šunų, pikas yra rudenį šitų ligų ir uždaros patalpos, kada būdavo parodos uždarose patalpose, tai po jų daugiau pasireikšdavo“, – teigia M. Eitmanavičius.
O esą patikimiausia apsauga – skiepai. Jie dažnai padeda išvengti sunkių ligos komplikacijų.
