Beje, vilniečiai skundžiasi perpildytais konteineriais ir šiukšlių kalnais aplink juos. Tačiau komunalininkai dėl to kaltę verčia patiems gyventojams – kad nesuspaudžia pakuočių ir dėžių, o ir savo mašinomis užstato privažiavimus prie konteinerių, dėl ko komunalininkai kalnus atliekų palieka toliau riogsoti.
Vilnietė Kristina kartoninę dėžę ir maišelį mišrių atliekų nešasi išmesti į daugiabučio atliekų konteinerį Žvėryne. Tačiau jos laukia vaizdas – požeminis konteineris, skirtas rūšiuotoms metalo, popieriaus ir plastiko atliekoms, perpildytas, tad moteriai tenka savo atliekas grūsti per jėgą.
„Drabužius galima, kur reikia, popierių tvarkingai rūšiuoti, nebūtų taip“, – sako Kristina.
Yra konteineriai ir kitoje gatvės pusėje, tačiau ten netvarka dar baisesnė – plastiko, metalo ir popieriaus konteineriai perpildyti, nors pastatyti net trys. Gyventojai reikalauja didesnių konteinerių arba komunalininkus dažniau išvežti jų turinį:
„Kiek namų ir kiek gyventojų – neatitinka poreikių, turėtų konteineriai būti talpesni, požeminiai, šiuolaikiniai.“
„Iš viso miesto neša, sunku susekti, kas ką daro.“
Komunalininkai dėl tokios netvarkos rodo į pačius gyventojus – esą jei prieš išmesdami suspaustų dėžes, butelius ir kitas pakuotes, konteineriuose vietos būtų pakankamai.
„Galima pagrūsti, dėžes išlankstyti, o jei konteineris tikrai perpildytas – skambinti ar rašyti prižiūrinčiai kompanijai“, – sako „Ecoservice“ atstovas Mindaugas Šeštokas.
Komunalininkai taip pat skundžiasi, kad gyventojai automobiliais dažnai užstato konteinerių aikšteles, tad atliekos tą dieną lieka neišvežtos ir toliau kaupiasi.
„Gyventojai neleistinose vietose užstato automobilius, negali privažiuoti, būna slidus kelias, negalim privažiuoti“, – kalba M. Šeštokas.
Sostinės Juozapavičiaus gatvėje esančio daugiabučio bendrijos pirmininkė rodo, kokių priemonių tenka imtis, kad šioje net uždaroje nuo pašalinių asmenų konteinerių patalpoje būtų bent šiokia tokia tvarka. Patalpą nuolat filmuoja stebėjimo kamera, o lentoje pirmininkė dar ir sega netvarkingai paliktų atliekų nuotraukas.
„Mūsų negarbės lenta, kad šitaip elgtis negalima. Galime pažiūrėti, kur mums nelabai sekėsi. Mes sakome, kad susitvarkytų jie, bet yra tokių, nuomininkas palikęs daiktus išskrenda ir niekada nebegrįš. Mums tenka patiems tą padaryti“, – teigia daugiabučio bendrijos pirmininkė Jolita Malinauskaitė.
Ir net tokiomis priemonėmis su netvarka prie atliekų konteinerių kovojančioje bendrijoje komunalininkai turi priekaištų. Bendrovės „Žaliasis taškas“ darbuotojai nusprendė patikrinti konteinerių turinį ir rodo juose daugybę neteisingai išrūšiuotų atliekų. Į plastiko, metalo ir popieriaus konteinerius gyventojai pila atliekas, kurios turi būti ne čia, o mišrių atliekų konteineriuose.
„Randame servetėlių, bet koks higieninis popierius, servetėlės, nosinaitės, tualetinis popierius neturi būti rūšiuojami“, – teigia „Žaliojo taško“ atstovė Asta Burbaitė.
„Užteršiamos, jas sudėtinga perdirbti, antrą kartą panaudoti nebegalėtume, jos keliautų į deginimą ar sąvartyną. Prasmė – kuo daugiau atliekų panaudoti dar kartą“, – kalba „Žaliojo taško“ vadovas Kęstutis Pocius.
Atliekų rūšiuotojus piktina, kad daugiabutyje įsikūrusios medicinos įstaigos savo pavojingas atliekas meta į gyventojų konteinerius.
„Atliekos indikuoja, kad greičiausiai atliekas išmetė odontologijos klinikos, pirštinės, servetėlės užterštos turi keliauti su pavojingom atliekom. Jų griežtai negalima mesti į atliekų konteinerį“, – aiškina „Žaliojo taško“ atstovė Renata Smalstė.
Nors beveik visi lietuviai giriasi, kad savo atliekas rūšiuoja, tačiau atliekų tvarkytojai vis dar randa net trečdalį atliekų pakuočių konteineriuose tas atliekas, kurių ten neturėtų būti.
