Ruošiamas naujas žemės mokestis: skaičiuojama, kad butai brangs tūkstančiais

Naujas žemės mokestis gresia verslininkams, kurie valstybinėje žemėje užsimos statyti didesnius nei iki tol buvę statinius. Naujasis nuomojamos žemės mokestis gali prilygti sklypo rinkos kainai, tad verslininkai jam kategoriškai priešinasi ir perspėja, kad dėl to dar labiau brangs butai ir kitos statybos. Tačiau mokestį siūlantis žemės ūkio ministras priekaištauja būtent verslininkams, esą jie per mažai susimoka valstybei už pelningus projektus.

„Butas butas ypatingas tuo, kad yra per 2 aukštus, turi antresolę, aukštas lubas iki 5 m, labai didelę erdvę. Antresolėje yra miegamasis su vonia ir drabužine“, – statybos kompanijos „Citus“ savininkas rodė daugiabučių projektą pietinėje Vilniaus dalyje. Gyvenamieji pastatai dygsta vietoje, kur anksčiau buvo sovietiniai kariniai sandėliai. Kompanija pakeitė žemės paskirtį į gyvenamąją ir dabar pardavinėja prabangius butus.

„Kvadratūra – 60 kv. metrų. Kaina 178 tūkst. viso. Kvadratinis metras nepilnai 3 tūkst. eurų gaunasi“, – sako „Citus“ savininkas Mindaugas Vanagas

(9 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Tūkstančius eurų siekiantis naujasis infrastruktūros mokestis jau tuština kišenes

Tačiau tokius verslo planus jau temdo Žemės ūkio ministerijos siūlomas naujas žemės mokestis už statybos leidimą, kai nauji didesni už buvusius statiniai renčiami ant nuomojamos valstybinės žemės. Verslininkai gąsdina, kad dėl naujo mokesčio toks butas pirkėjui pabrangs dešimtadaliu.

„18 tūkst. eurų pabrangtų šitas butas“, – pasakoja M. Vanagas.

Žemės mokestį siūlantis žemės ūkio ministras Navickas piktinasi, kad daugiabučius, biurus ir kitus komercinius statinius renčiantys verslininkai daro biznį ant valstybinės žemės, tačiau valstybei už tai esą neatsilygina.

Mokesčio dydis būtų susietas su sklypo rinkos kaina ir didėtų priklausomai nuo to, kiek nauji statiniai bus didesni į plotį ir aukštį už buvusius. Jei naujieji statiniai užims daugiau kaip 40 proc. didesnį žemės plotą, o bendra pastato patalpų kvadratūra padidės daugiau kaip 40 proc., statytojams teks susimokėti 105 proc. sklypo rinkos kainos mokestį.

„NT sandoriuose, jei pastatai yra valstybės žemėje, valstybė iš sandorio nieko negauna, ji nedalyvauja. Tai nėra teisinga ir sąžininga“, – teigia žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas.

REKLAMA

Žemės ūkio ministras priduria, kad jo siūlymas nėra naujas, jis tik nupūtė dulkes nuo praėjusios kadencijos valdančiųjų suraityto projekto, kuris Seime anuomet nesulaukė pritarimo.

Tačiau išvydę, kad toks projektas jau ant Vyriausybės stalo, į mūšį kyla nekilnojamojo turto ir pramonės rykliai. Jie gąsdina, esą naujasis mokestis dar labiau pabrangins nekilnojamąjį turtą, jį galiausiai turės susimokėti butų pirkėjai, arba esą tiesiog nebeapsimokės statyti naujų butų, biurų buvusių apleistų gamyklų ir sandėlių teritorijose, esą sustos ir nauji pramonės projektai.

„105 proc. yra neadekvatus dydis, gali sustabdyti norą konvertuoti teritorijas, plėtoti verslą mieste ir regionuose“, – kalbėjo Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius.

Ką atsakyti į tokius verslininkų priekaištus, premjerė Šimonytė dar tvirtina nežinanti, nors ministro Navicko projektą Vyriausybė ketina svarstyti jau kitą savaitę.

„Neturėjau galimybės girdėti, nei galiu pakomentuoti, turiu, ką veikti“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Tuo metu vyriausybėje ir Seime jau prasideda karšti ginčai dėl milijonų vertės mokesčių. Vilniaus meras Šimašius Navicko projektą deda į šuns dienas, o Aplinkos ministras Gentvilas įkalbinėja neskubėti.

„Mokesčio reikia, bet jo reikia subalansuoto. Svarbiausia, kad galėtų senos gamyklos, sandėliai virsti gyventojams prieinamomis teritorijomis, gyvenamaisiais, administraciniais kvartalais“, – pasakoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

„Mokestis turi būti nulis. Jo nėra prasmės nė kiek. Pagal bendruosius planus statant jei yra sandėlis, o turi būti gyvenamieji namai ar ofisai, nėra jokios logikos imti 1 proc., o ne 105“, – teigia Vilniaus meras Remigijus Šimašius.

O kai kurie opozicijos atstovai įrodinėja, kad seniai reikia nekilnojamojo turto vystytojus apkrauti didesniais mokesčiais už biznį valstybinėje žemėje.

REKLAMA

„Nuperkamas menkavertis pastatas, tualetas, sandėliukas, o vietoje jo išdygsta dangoraižis. Nesąžininga gyventojų atžvilgiu, gyventojai sužino, kad vėliau turi mokėti kitą mokestį. Teisingumas turi būti“, – kalbėjo Seimo narys, valstietis Kęstutis Mažeika.

„Tuos pinigus, naudą pasiima turto valdytojai ir vystytojai, kurie vysto projektus“, – sako Seimo narys, socialdarbietis Andrius Palionis.

Jei naujojo žemės mokesčio projekto nepavyktų sustabdyti, verslininkai prašo jį bent sušvelninti. Jie siūlo mokestį didinti palaipsniui, per 5 metus, bet kad jis galiausiai būtų perpus mažesnis nei Navicko projekte ir neviršytų 50 proc. sklypo vertės.


Rašyti komentarą...
l
lopai
2021-05-09 15:24:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
as tai specialiai neperku nekilnojamo turto. Zinau kiek kainuoja pastatyti tuos namus ir nesiruosiu tu pinigu uz nieka kazkam atiduoti. Apie banku palukanas isvis patyliu, ne daugiau 1.3% turetu buti. Gaila jaunimo, kuris aklai perka, bet ka jau padarysi, vienas pradejes rukyti fantazuoja, kad jis jau suauges, kitas pasipises, trecias buta nusipirkes
Atsakyti
-6

T
Tik nuomonė
2021-05-10 02:46:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Sąmoningai keliama panika, kad toliau klestėtų "vargšai" verslininkai ir bankai.
Butų kainos ir taip jau neatitinka jų vertės
Atsakyti
-2

R
Rita
2021-05-10 02:41:24
Pranešti apie netinkamą komentarą
Rašo tokius straipsnius, kad jaunimas butus pirktų. Sąmoningai keliama panika, o būtų kaina, neatitinka vertės. Ir toliau klestės "vargšai" verslininkai ir bankai!
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (15)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų