Restoranų, kavinių ir viešbučių verslininkai: vien iš šio sektoriaus – 9 tūkst. bedarbių

Viešbučių ir restoranų verslas Lietuvoje susibūrė „Paskutinei vakarienei“. Verslininkai piktinasi, kad karantino ribojimai juos privedė prie bankroto. Esą be rimtesnės valstybės paramos galimybių išgyventi nebelieka.

Sostinėje Kudirkos aikštėje po Vyriausybės langais pastatyta viešbučio kambario lova ir 5 vainikais papuošti staliukai, taip atrodo verslo surengta protesto akcija, pavadinimu „Paskutinė vakarienė“. Verslas piktinasi, kad valdžia juos užmiršo ir karantino metu neskiria paramos tiek, kiek reikia.

Vilniuje Kudirkos aikštėje išviso susirinko daugiau nei pusšimtis restoranų, kavinių, viešbučių savininkų ir darbuotojų. Labiausiai nuo karantino suvaržymų nukentėję verslininkai pasakoja, kad sektoriaus nuostoliai per dieną siekia 800 tūkstančių eurų.

„Nežlugdykit verslo bent jau. Jeigu jau uždarėt, tai duokit mums galimybę išsilaikyti“, – sako baro „Nick and Nora“ atstovas Arnoldas Zariankinas.

„Žemės mokesčio apie 100 tūkstančių sumokame per metus. O pusmetį veikos jokios nevykdome“, – pasakoja „Belmontas“ vadovas Vidimantas Luiza.

„Nuo 740 iki 1 500 yra bankrotų prognozuojamų, 9000 jau mūsų sektoriuje yra bedarbių, būtent iš apgyvendinimo ir maitinimo sektoriaus ir tiesiog matome, kad tai yra pradžia“, – teigia viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Protestuoja ne tik vilniečiai. Panašios akcijos vyko ir kituose Lietuvos miestuose.

Kauno viešbučių ir restoranų savininkai renkasi senamiesčio širdyje, į rotušės aikštę jie išnešė gedulo juostomis uždengtą lovą ir juodais kaspinais papuoštus restoranų staliukus. Prie jų jie sėdi patys, nes kaip sako, klientų neturi.

„Tos paskolos, kurias mes buvome priversti paimti, tik tai paskolos buvo dalinamos, jos senka po žiemos. Galime gegužės mėnesio nesulaukti“, – kalbėjo viešbučio „Daugirdas“ savininkas Vytautas Gustas.

„Paslaugos arba vykdomos labai simboliškai, ar nevykdamos. Kiekviena mūsų darbo diena yra noras išsaugoti darbo tradicijas, žmones, neužmiršti, kad toks verslas kažkada egzistavo. Mirtis žvelgia, kiekvienam viešbučiui, kiekvienam restoranui į akis“, – sako viešbučio „Babilonas“ vadovas Vaidas Krištaponis.

REKLAMA

Tuo pat metu Klaipėdoje gedulą verslininkai skelbė Atgimimo aikštėje. Būtent turizmo sektorius labiausiai per karantiną Klaipėdoje ir nukentėjo. Jeigu vasaros sezono metu į uostamiestį atplaukdavo apie 70 kruizinių laivų, kurie atgabendavo apie 70 000 turistų, tai šią vasarą nebuvo sulaukta nei vieno.

„Ne visi gyvi. Didelė dalis įmonių, kaip ir nebeatsidarys po karantino“, – sako „Amberton Hotel Group“ vadovas Tadas Matjošaitis.

„Deja, aš ne taip senai esu šitam sektoriuje. Aš esu toje situacijoje, kur negaunu nieko. Ačiū Dievui, yra namuose, kas padeda, tai išgyvensime, bet tai neprideda nei ramybės, nei drąsos“, – pasakoja Klaipėdos gidų gildijos narė Rūta Šadeikytė.

Šiuo metu nuo karantino ribojimų nukentėjęs verslas gali  gauti paskolas ir pingines subsidijas, kurių dydis priklauso nuo sumokėtų mokesčių. Verslas prašo Vyriausybės, sunaikinti subsidijų lubas. Mat šiuo metų viena įmonė, pagal antrąjį pagalbos paketą, iš valstybės negali gauti didesnės nei 100 tūkstančių eurų sumos. Verslas taip pat nori, kad būtų kompensuojama dalis patiriamų išlaidų: nuoma, komunaliniai mokesčiai.

„Restoranams be galo padėtų nuomos mokestis, viešbučiams komunaliniai ir pastoviosios išlaidos, ką leidžia komunikatas. Dabar mums reikia, kad būtų subsidijų paketas pakeistas, būtų nuimtos 100-o tūkstančių lubos, nes jos tiesiog yra juokingos, kad būtų duodamos subsidijos grįžtantiems į darbą darbuotojams, nes reikia juos paruošti iš naujo“, – teigia E. Šiškauskienė.

„Ar tu turi 2 restoranus, ar tu turi 10 viešbučių, tu gausi panašiai ir tų lubų negalėsi viršyti. Čia parama tokia, kad vien šito viešbučio šildymui mes per mėnesį išleidome netoli 20 tūkstančių eurų“, – kalbėjo T. Matjošaitis.

„Mes suprantame, kad laikas yra sunkus ir situacija yra tikrai netobula, tačiau darome viską, ką galime, kad padėtume tokiam verslui finansiškai“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.

REKLAMA

Lietuvos verslininkai su pavydu žiūri į kaimynines valstybes. Viešbučius Lietuvoje ir Latvijoje turintys verslininkai pasakoja, kad užsienyje subsidijos verslui didesnės nei Lietuvoje. Tiesa, Ekonomikos ir inovacijų ministerija planuoja peržiūrėti pramos tvarką, esą gali būti, kad subsidijos bus išmokamos didesnės nei numatyta dabar.

„Įdėtos lubos būtent 100 000 eurų, nes resursai yra riboti, bet mes stebime pirmo pagalbos etapo apimtis ir tai, kad kol kas yra gauta paraiškų už 50 milijonų eurų, o visas portfelis yra 150 milijonų eurų, mes stebime situacija ir aš neatmetu galimybės, kad lubas mes padidinsime“, – pasakoja A. Armonaitė.

Armonaitė žada, kad parama verslui bus teikiama iki kol baigsis karantinas.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų