Prezidento siūlomi mokesčių pakeitimai kelia audras: „Surinks dar mažiau, dalis nueis į šėšėlį“

Vyriausybei rengiantis keisti mokesčių sistemą, savo žodį taria ir Prezidentas Gitanas Nausėda. Įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais, priima jų vis daugiau ir didina algas – šalies vadovas ragina mažinti mokesčius. Tačiau jis siūlo didesnius mokesčius užkrauti dirbantiems individualiai ir tiems, kas gauna dividendus. Šie siūlymai jau kelia didžiules aistras tarp verslininkų, ūkininkų ir politikų.

Grožio salono šeimininkė ir kosmetologė Jolanta su nekantrumu laukia kitos savaitės, kai po dviejų mėnesių karantino vėl galės dirbti ir nustoti gyventi iš 260 eurų išmokos.

„Vakar buvo džiugi diena, pagaliau leido mums dirbti“, – sako grožio salono savininkė Rolanda Jonelienė.

Tačiau moteris su nerimu klausosi politikų užmojų didinti mokesčius tokioms kaip ji. Prezidentas Nausėda jau siūlo individualiai dirbantiems asmenims pajamų mokestį suvienodinti su dirbančiais pagal darbo sutartis, tai reiškia padidinti 5 proc. iki 20 proc.

„Kaip griaustinis iš giedro dangaus nukrito ketinimas kelti mokesčius. Labai sunku, po karantino mes negreitai atsigausim. Žmonės galvos, ar parodyti visas pajamas, ar ne“, – pasakoja R. Jonelienė.

Prezidento patarėjas mėgina raminti, kad pajamų mokestį didinti siūlo tik tiems, kas per metus gauna pajamų daugiau kaip 35 tūkst. eurų – vidutiniškai po 3 tūkstančius eurų kas mėnesį. Pagal Prezidento siūlymą, už kiekvieną tūkstantį eurų, viršijantį 35 tūkst. limitą, verslininkams tektų susimokėti po papildomus 50-imt eurų.

„Yra akivaizdi mokesčių neteisingumo problema Lietuvoje, kai asmenys dirbdami pagal darbo sutartį moka didesnius mokesčius negu asmenys, kurie gauna ypač dideles pajamas pagal kitas pajamų rūšis, ypač dividendų, kapitalo prieaugio ar individualios veiklos. Prezidento manymu, pribrendo laikas panaikinti šį neteisingumą“, – teigia Prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

REKLAMA

Aiškėja, kad didesnius mokesčius tektų mokėti tūkstančiams verslininkų, tarp jų ir teisininkams, programuotojams, finansininkams, prekybininkams, o daugiausiai jų būtų – ūkininkų. Pastarųjų atstovai jau reikalauja nekišti nagų prie ūkininkų pinigų.

„Ar įvedus sankcijas, pakėlus mokesčius nebus, kad biudžetas surinks dar mažiau, dalis gal nueis į šešėlį. 3 kartus pamatavus reikia kirpti. Ne kovido grėsmėje tuos reikalus tvarkyti“, – kalbėjo ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas.

Tarp daugiausiai uždirbančių –  ir teisininkai, kurie mokėdami mažesnius mokesčius teisinasi gaunantys ir mažiau socialinių garantijų.

„Savarankiškai dirbantys notarai, antstoliai, advokatai negauna atostoginių, turi patys sukaupti pensijai. Mokama tik bazinė pensija, ligos išmokos kitokios“, – kalbėjo Advokatų tarybos pirmininko pavaduotojas Mindaugas Kukaitis.

Prezidentas ragina 5 proc. padidinti mokesčius ne tik individualiai veiklai, bet ir dividendams, kapitalo prieaugiui. Bet kartu jis siūlo ir mokestinių lengvatų, esą nedarbui mažinti – sumažinti įmonėms pelno mokestį už naujus darbuotojus ir už darbo užmokesčio fondo didinimą mažiausiai 8 proc. Stambiojo verslo atstovai šnairuoja į siūlymą didinti dividendų ir kapitalo apmokestinimą, o štai pelno mokesčio lengvatai nors ir pritaria, tačiau mato spragas ir galimybes sukčiauti.

„Ko aš kaip pramonininkų vadovas bijau dabar, kad neprasidėtų interpretacijos 8 proc. algų kilimo. Galima sumažinti darbuotojų skaičių ir parodyti atlyginimų kilimą tokiu būdu popandeminiu. Galima kitaip perskirstyti pinigus ir parodyti 8 proc. čia reikia aiškiai reglamentuoti arba tokio mokesčio netaikyti“, – sako Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

„Kapitalo apmokestinimą didinti negalime sutikti, tai palies smulkias ir vidutines įmones. Daugelis stambių yra užsienio kapitalo, įsisteigusios kitose jurisdikcijose, joms tai nėra aktualu. Mokesčių kėlimas nėra geriausia žinutė pandeminėje ekonomikoje verslui“, – pasakoja Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

REKLAMA

Vyriausybė bei Seimo valdantieji Prezidento siūlymus dar nagrinėja, tačiau štai Biudžeto ir finansų komiteto vadovui konservatoriui Majauskui pelno mokesčio lengvata kelia įtarimų.

„Jei žiūrėtume 10 stambiausių pelno mokesčių mokėtojų, net 40 proc. jų yra bankai, daugiausia skandinaviški. Čia reikia ypatingą dėmesį atkreipti, kad turime dvigubo apmokestinimo sutartį su Skandinavijos šalimis. Didieji bankai nemoka dividendų mokesčio. Vienintelį realų mokestį sumoka pelno mokestį. Atleisti nuo jo būtų neišmintingas sprendimas“, – teigia Seimo komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.

Ekonomistai sveikina Prezidento pastangas keisti mokesčius, tačiau atkreipia dėmesį, kad 8 proc. algų kėlimo sąlyga norint sumažinti pelno mokestį, anot ekonomistų, šuo metu yra įkandama tik stiprioms arba šešėlyje dirbančioms įmonėms. O didesnį pajamų mokestį kapitalui, dividendams ir individualiems verslininkams Žygimantas Mauricas ragina persvarstyti, teigdamas, kad 35 tūkst. eurų kartelė yra per žema.

„Samdomas darbuotojas turi nedaug veiklos kaštų. Jei vertiesi individualia veikla, didžioji dalis kaštų gula ant tavo pečių. Tarifas turi būti vienodas 20 proc. idealiu atveju. Bet mokesčio bazė yra klausimas“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.

O kol Prezidentas siūlo didesnius mokesčius dirbantiems individualiai, ekonomikos ir inovacijų ministerija dar tebesvarsto, kaip padėti per pandemiją nukentėjusiems verslininkams.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų