Plungiškė Angelija rodo, kur reikia pastatyti kokį puodą, kad per namo stogą varvantis vanduo neužlietų žemiau gyvenančio kaimyno. Tačiau tai pati mažiausia šiame daugiabutyje įsikūrusių dešimties šeimų problema. Jau 86-erius metus skaičiuojantį namą įvertinę ekspertai nusprendė, kad avarinės būklės daugiabutį pigiau nugriauti nei remontuoti. Tad žmonės priversti ieškotis kitų patalpų arba tiesiog eiti į gatvę. Mat nugriauti planuojamame name niekas iš jų butų perpirkti nenori.
„Aš iš čia neišeisiu gyvenime. Kol nesuteiks gyvenimo sąlygų man, ploto. Arba duodi man dviejų kambarių butą geram stovi, arba moki pinigus. Viskas. Aš čia gyvensiu, kol nugriūsiu“, – sako Angelija.
„Nu ką darysi. Eisim prie savivaldybės, pasistatysim palapinę ir gyvensim“, – sako plungiškė Silvija.
Dalį esančių butų gyventojai nuomavosi iš savivaldybės. Kiekvienas aukštas turi itin blogos būklės bendrą virtuvę. Vanduo tik šaltas, šildosi jį kaip kas išmano.
O ir nuomos mokestis neseniai pakilo. Dabar už 29 kvadratinių metrų plotą kai kurie sako mokantys per 100 eurų: „118 kažkur. Virš šimto. – Už kokio dydžio patalpas? – Už 12 kvadratų ir 17. Du kambariukai. Mažiukai. Viską patys pasidarėm – išsiklojom, išsitapetavom, lubas pasitvarkėm. Viską patys. O iš čia – nieko. Tik kelia kainas. Nori nugriauti namą ir pakėlė kainas. Nu ir kaip čia dabar suprasti tą?“
Didesniam nuomos mokesčiui prieš kelis mėnesius pritarė Plungės taryba. Taip norėjo paskatinti žmones butus išsipirkti. Tad ne vienas gyventojas taip ir pasielgė. Štai Adelė už savo būstą sumokėjo 6000 eurų. Kiti sako pirkę, nes tikėjo valdininkų pažadais, jog namą renovuos. O tada ir atėjo žinia apie jo nugriovimą.
„Ir kai pakėlė tas kainas, sako, gal pirkitės. Gal išsipirkit. Taip ir sutarėm išsipirkti. Bet man niekas nesakė, kad jis bus paskelbtas avarinis. Ir aš išsipirkau balandį, gegužę pasirašiau dokumentus. – Kiek sumokėjot? – Už kvadratą po 200 paskaičiavo. – Kiek bendrai gavosi? – Apie 6000. – Ir ką nusipirkot? – Katiną maiše“, – kalba Silvija.
„Aš būčiau nepirkęs, jei nebūtų sakę, kad renovuos. O pasakė 2005 ar 2006, kad renovuos ir iki šių dienų. Pavasarį ėjo ekspertai čia. Sakė, reik tvarkyti. O už dviejų mėnesių jau – griaunamas“, – pasakoja plungiškis Virgis.
Gyventojai kalba, kad kelis butus įsigijo ir verslininkas iš sostinės. Todėl iškėlė teoriją, kad taip kažkas, suplanavęs iš nebeturinčių kur dėtis gyventojų pigiai butus supirkęs, gviešiasi beveik pačiame centre stovinčio namo ir žemės sklypo, ant kurio daugiabutį nugriovus ir pakeitus žemės paskirtį, bus galima pastatyti, ką tik širdis užsigeis.
„Jie nori ploto. Jie nori kažką. Gera vieta“, – sako Angelija.
Ar gyventojų įtarimai pagrįsti, sužinoti nepavyko. Plungės rajono savivaldybės valdininkai bei vadovai TV3 žurnalistams šios situacijos pakomentuoti bei paaiškinti daugiabučio gyventojams, kas jų laukia, nepanoro. Viena iš nuomos kainas griauti planuojamame name pakėlusios Tarybos narių sako, kad prieš balsavimą apie tokius planus jų esą niekas neįspėjo. O kaip dabar padėti šiems gyventojams, nebežino.
„Ir teisininkai dalyvavo, ir administracija, ir administratorius to namo „Plungės būstas“. Sprendimo ten nebuvo. Ir bent jau mums tą dieną negimė jokia protinga mintis, kaip palengvinti tą situaciją“, – komentuoja Tarybos narė Daina Martišienė.
Laikotarpiu, kuomet ir vystėsi ši istorija, namą administruojančiai bendrovei vadovavęs direktorius Audrius Šapalas jau nebedirba. Dabar jis aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėjas namų renovacijos klausimais. Tad naująjį direktorių nuo pirmų dienų pasitiko ir pikti gyventojai. Administratorių vadovas aiškina, kad jei žmonės nesutiks, namo niekas negriaus, tačiau kapitalinis remontas bei renovacija gerokai kirs per kišenes.
„Kiek su statybininkais kalbėjom, kad galima, apsimoka. Tik reikia kapitaliai – nuo pamatų, stogo, nes labai stogas kiauras, sienos kiauros. Apsimoka remontuoti. Tik lėšos, turbūt, bus nemažos remontuoti, turbūt dvigubai brangiau nei renovuoti. – O renovuoti negalima. – Renovuoti negalima, kol nėra kapitalinis remontas padarytas“, – teigia „Plungės būstas“ direktorius Eugenijus Palubinskas.
Neoficialiais duomenimis, čia vieno kvadratinio metro kapitalinio remonto kaina gali siekti 2000 eurų. Tad sutvarkyti 660 kvadratinių metrų ploto namą bei stogą prireiktų 1 355 000 eurų. Ir tik tada jį bus galima renovuoti, o tai taip pat nemažai kainuos. 5 iš 14 butų socialiniai, tad jų gyventojus valdininkai gali perkelti į kitus socialinius būstus, o savo turtą tvarkyti arba nurašyti. O butus išsipirkusiems gyventojams teks rinktis – keliauti į gatvę ar ieškoti šimtatūkstantinių sumų namo remontui.
