Pašalpos per pandemiją paprašiusi kaunietė sulaukė akibrokšto: pasiūlė eiti šluoti gatvių

Per pandemiją darbo netekusi ir pašalpos iš savivaldybės paprašiusi kaunietė sakosi esanti šokiruota, mat gavo pasiūlymą už išmoką atidirbti šluojant gatves. Moteris sako turinti aukštąjį išsilavinimą, todėl neslepia pasipiktinimo.

Valdininkų siūlymai pribloškė ir ministeriją – esą karantino metu jų būti negali, o ir veikla turi atitikti žmogaus kvalifikaciją ir lūkesčius. Savivaldybė šią situaciją vadina nesusikalbėjimu, esą Kaune šiuo metu nė vienas gaunantis išmoką jokių veiklų neatlieka.

„Kai mokėjau mokesčius, tai buvo valstybei labai gerai. Mokėjau apie 20 metų mokesčius, ir labai gerus, o kai reikia pačiai kažką gauti iš valstybės, tai gaunasi špyga“, – sako kaunietė.

Viešintis nenorinti kaunietė lieja pyktį. Per pandemiją ji neteko darbo, pasibaigė ir Užimtumo tarnybos išmokos, o darbo paieškos dabar sudėtingos, tad ji socialinės pašalpos kreipėsi į miesto savivaldybę. Vis paspirtis, kol vėl susiras darbą. O ir išgirdo ją pribloškusį pasiūlymą.

„Man parašė – jūs turit atidirbt, jei per 5 dienas neateisit į seniūniją ir nepasirinksit darbo, kurį mes skiriam, nedirbsit, nepasirašysit, tai jūs pašalpos negausit, neteksit. Ta pašalpa yra apie 140 žmogui“, – pasakoja kaunietė.

Moteris pradėjo aiškintis situaciją ir sužinojo, kad per karantiną pasiūlymų atidirbti už paramą iš viso negali būti. Tai patvirtina Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

„Siekiant maksimaliai sumažinti socialinių kontaktų tikimybę, savivaldybėms pateiktos rekomendacijos asmenų karantino metu nesitelkti visuomenei naudingai veiklai atlikti“, – teigia ministerijos atstovė Kristina Tumienė.

Pasak Šančių seniūnės, anksčiau daugelis asmenų, gaunančių paramą, sutikdavo paplušėti, bet šiemet išgirdę, kad per karantiną to gali ir nedaryti – visi iškart atsisakė. Tad taip reikalingų papildomų rankų gražinant erdves Kauno seniūnijos nesulauks.

REKLAMA

„Šiemet mes tokių asmenų neturim ir labai norėtumėm, kad žmonės ateitų, mes užtikrintume visus karantino reikalavimus ir žmonės galėtų viešose erdvėse atlikti darbus, numatytas paslaugas“, – kalbėjo Šančių seniūnė Ingrida Kuktienė.

Vis dėlto pašnekovė sako sutiktų padirbėti už gaunamą paramą, bet tik ne gatves šluoti, kaip jai siūlė.

„Tai darbas lauke, šiukšles rinkti. Bet aš sakau, palaukit, aš su aukštuoju, galiu dirbti darbą adekvatų savo išsilavinimui, ne veltui aš 5 metus mokiausi aukštajame ir dirbusi esu. Ne, sako, tokio darbo nėra“, – kalbėjo kaunietė.

Kad savivaldybės specialistai moteriai pasiūlė veiklą visai neišklausę jos lūkesčių ir kvalifikacijos, ministeriją nemaloniai nustebino.

„Pirmiausia turi būti vertinami asmens gebėjimai, jo pasirengimas, jo pomėgiai. Tai yra tarpusavio susitarimas tarp savivaldybės ir paramą gaunančio asmens, kad tas asmuo galėtų atskleisti save ir savo gebėjimus“, – pasakoja K. Tumienė.

Kauno savivaldybės atstovai švelnina situaciją, galbūt įvyko nesusikalbėjimas.

„Karantino metu galbūt siūlė pasitelkti visuomenei naudingai veiklai, bet tokį galėtų pasiūlyti tik aplinkos tvarkymui, tai jei asmuo nesutiko, pašalpa nebus nutraukta“, – teigia Socialinės paramos skyriaus vedėja Erika Kačiulienė.

Vis dėlto Socialinės paramos skyriaus vedėja pabrėžia, kad jei po karantino norintieji gauti socialinę pašalpą atsisakys atlikti prašomus darbus – pinigų nebesulauks. Mat taip esą numato įstatymas.

„Tai nėra atidirbimas – tai pasitelkimas visuomenei naudingai veiklai, bet noriu paminėti, kad įstatymo nuostatos paramos nepasiturintiems gyventojams nustato, kad jei asmuo nedirba, tada pašalpa yra nutraukiama“, – kalbėjo E. Kačiulienė.

Tačiau čia ministerija nesutinka – esą kiekvieną atvejį savivaldos specialistai turi vertinti atskirai ir negali versti žmogaus už pašalpą darbuotis visuomenės labui

REKLAMA

„Savivaldybėms čia yra teisė, bet nėra tai imperatyvi nuostata, kad jeigu tu neatlikai, tau bus nutrauktas paramos teikimas, svarbu išsiaiškinti aplinkybes“, – sako K. Tumienė.

Mažiausiai atidirbančių už socialines pašalpas yra Vilniuje – vos pusantro procento, daugiausia Širvintose – per 80 procentų. Kaune tokios veiklos imasi kas dešimtas pašalpos gavėjas. Lietuvoje 2019 m vien socialinę pašalpą gavo beveik 65 tūkstančiai asmenų, pernai gerokai mažiau – 56 tūkstančiai žmonių, bet šalia jų per pandemiją daugiau kaip dvigubai išaugo papildomos paramos – vienkartinių pašalpų, kompensacijų gavėjų buvo dar apie 130 tūkstančių.


Rašyti komentarą...
K
Keista
2021-04-16 21:38:45
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jeigu gauni pašalpą tai apie kokį darbą gali būt kalba. Jeigu yra darbas, tai tada turi būti mokamas atlyginimas ir eina darbo stažas. O dabar kiek darbų padaro gaunantys pašalpas ir gauna centus, darbo stažas jiems nedidėja, o jeigu nedirbtų pašalpiniai tokių darbų tai tada savivaldybė butų priversta darbus dirbantiems mokėti algą ir žmonėms suktusi stažas. Netgi tie patys pašalpiniai galėtų būti įdarbinti ir gautų pastovią algą, ne taip kaip dabar, dirbi už centukus....
Atsakyti
-10

M
Mindaugas
2021-04-16 21:16:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gali ir Šimonytė, eit šluot gatvių dykaduonė,velteėdė
Atsakyti
-15

J
Jurgis
2021-04-16 21:29:42
Pranešti apie netinkamą komentarą
Pagal įstatymą atidirbti už pašalpas nepriklauso, juk aiškiai parašyta...dirba tik tie, kurie neskaito įstatymų....ir pašalpas gauna, tik pragėrimui....protingi ir išsilavinę tikrai gatvių nešluoja....
Atsakyti
-10

SKAITYTI KOMENTARUS (31)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų