Tačiau statytojas mano kitaip ir stebisi, kad dar prieš pusmetį inspekcija jokių neatitikimų nematė, o štai po skundų lavinos – juos jau įžvelgė.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Vietoj vieno aukšto pastatų – dviejų aukštų pastatai
Penki vienbučiai namai Ražių kaime, Kauno rajone, atsidūrė po didinamuoju stiklu. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija skelbia čia nustačiusi savavališkas statybas.
„Vietoje numatyto vieno aukšto su mansarda pastato, pastatytas dviejų aukštų pastatas, tai reiškia pastatytas visas antras aukštas“, – sakė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patarėjas Gediminas Puškorius.
Aiškėja, kad šiuos namus pastačiusi įmonė leidimą turi dar nuo 2013-ųjų. Tačiau darbų ėmėsi vos prieš porą metų ir pasakoja, kodėl tiek metų delsė statyti.
„Pagrindinis mūsų verslas – visai ne statybos, o kitas, tai tiesiog laukėme progos, kada turėsime laisvų pinigų, kad galėtume investuoti ir statyti be bankų paskolų – atėjo metas ir palengva statėme, nepastatėme per 3 mėnesius, vienais metais padarėme pamatus, kitais toliau pratęsėme“, – aiškino bendrovės „Katos grupė“ vadybininkas Mindaugas Žemaitis.
Projektą koregavo esą pagal įstatymus
Verslininkai pripažįsta, kad per šiuos metus koregavo projektą, bet esą viską darė pagal įstatymus.
„Tai nėra savavališka statyba – statybos leidimai išduoti ir jie galioja iki šios dienos, niekas jų nepanaikino. Tiesiog buvo daroma projekto korekcija ir architektai buvo šventai įsitikinę, kad korekcijai užtenka vadinamos „A laidos“, kur šlaitinis stogas pakeistas į plokščią stogą“, – aiškino „Katos grupė“ vadybininkas M. Žemaitis.
Nei namo vietos sklype, nei pamatų ploto nekeitė.
„Užstatymo plotas liko toks pats – tiek ilgis, tiek plotis, o namų aukštis sumažėjo 70 cm“, – tikino „Katos grupė“ vadybininkas M. Žemaitis.
O štai statybos inspekcijos specialistai tikina, kad po tokių korekcijų jau reikia naujo statybos leidimo.
„Mes nekalbame apie aukščiausią statinio vietą, bet tam tikroje dalyje jis yra padidėjęs daugiau kaip du metrus. Tai daugiau nei statybos įstatyme numatyta išimtis, kada galima statyti negavus naujo statybą leidžiančio dokumento“, – aiškino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patarėjas G. Puškorius.
Pažeidimų nenustatė, o vėliau jų surado
Namus pastačiusios įmonės atstovas stebisi, kad dar vasario mėnesį ta pati statybos inspekcija atliko patikrinimą ir jokių pažeidimų nenustatė. Statytojas net spėjo vieną namą parduoti, čia jau kuriasi gyventojai, o jau po pusmečio vasarą sulaukė žinios apie savavališką statybą.
„Viskas buvo padaryta jau vasario mėnesį. Tiesiog mes turėdami tas pažymas, kad viskas tvarkoje, tuos namus įrenginėjome toliau, darėme baigtumą“, – aiškino „Katos grupė“ vadybininkas M. Žemaitis.
Statybos inspekcija aiškina, kaip nutiko toks kuriozas. Pripažįsta, kad naujo tyrimo ėmėsi po gausybės skundų.
„Vasario 10 dieną išduota pažyma, buvo nenustatyti pažeidimai, bet gavus skundus, papildomą informaciją, tyrimas buvo tęsiamas ir anksčiau priimtas sprendimas naikintas ir rugpjūčio 5 išduota pažyma, kur tie pažeidimai buvo nustatyti“, – tikino Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patarėjas G. Puškorius.
Paskyrė baudą, bet ją apskundė
Susitvarkyti būtinus dokumentus davė pusmetį ir paskyrė baudą, tiesa, jos dydis dar nėra aiškus, svarsto, ar bausti už kiekvieną namą atskirai, ar už kvartalą.
„Bauda paskirta nuo 3 tūkst. iki 15 tūkst. eurų, bet vertinama, ar čia kaip vienas objektas tie statiniai, tai baudos dydis svyruoja“, – sakė Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos patarėjas G. Puškorius.
Įmonė inspekcijos skirtą baudą apskundė.
„Mes skundžiame šiuos statybos inspekcijos sprendimus, einame ir sunkiuoju keliu. Sunešioti geležines klumpes – tu tą padarysi, tu negriausi 5 namų“, – sakė „Katos grupė“ vadybininkas M. Žemaitis.
Sako, kad dokumentus pradėjo tvarkyti iš naujo. Tačiau, anot Kauno rajono savivaldybės vyriausiosios architektės, privėlė klaidų.
„Yra pateikti prašymai dviem statiniams įteisinti, bet prašymas pateiktas ne su visais dokumentais, ne visiškai gerai sukelti dokumentai – tai techniniai dalykai, dėl ko jis buvo atmestas“, – aiškino Kauno rajono savivaldybės architektė Irena Bertašiūtė.
Architektė sako, kad statytojas įsiteisinti statybas gali – tik dar teks sumokėti nemenką sumą už savavališkas statybas. Šiuo atveju suma gali siekti keliasdešimt tūkstančių eurų.
„Įstatymas numato, kad ji negali viršyti 70 procentų atliktų darbų sąmatinės vertės, o jei pinigais – tai negali viršyti 300 tūkst. eurų“, – aiškino Kauno rajono savivaldybės architektė Irena Bertašiūtė.
Išsikovoti teisybę statytojai ketina teisiniu keliu, kiek truks šis procesas – nežinia.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
