REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pabėgėlių srautas iš karo siaubiamos Ukrainos į Lietuvą slopsta. Per paskutinę parą Migracijos departamentas užregistravo apie 500 pabėgėlių, tai 4 kartus mažiau nei kovo 17, kai buvo pasiektas pabėgėlių pikas. Dalis ukrainiečių apšilę Lietuvoje išvyksta laimės ieškoti turtingesnėse Europos šalyse, kai kas grįžta ir į nuo okupantų išlaisvintą Kyjivo sritį.

Pabėgėlių srautas iš karo siaubiamos Ukrainos į Lietuvą slopsta. Per paskutinę parą Migracijos departamentas užregistravo apie 500 pabėgėlių, tai 4 kartus mažiau nei kovo 17, kai buvo pasiektas pabėgėlių pikas. Dalis ukrainiečių apšilę Lietuvoje išvyksta laimės ieškoti turtingesnėse Europos šalyse, kai kas grįžta ir į nuo okupantų išlaisvintą Kyjivo sritį.

REKLAMA

Praėjus pirmajai dėl karo sukilusiai emocijų ir pasipiktinimo bangai slopsta ir lietuvių parama ukrainiečiams, ir jų kovai su agresoriumi. Anot nevyriausybinių, pabėgėliams padedančių organizacijų, lietuvių paaukoti pinigai sparčiai tirpsta, o karas Ukrainoje nesibaigia, tad parama Ukrainai reikalinga nuolat ir vis labiau.

Ukrainiečių registracijos centre Vilniuje karo pabėgėlių, palyginti su praėjusiu mėnesiu, smarkiai sumažėjo. Sutikti ukrainiečiai sako, kad į Lietuvą atvyko ir pasiryžę gyventi ir dirbti, kol nesibaigs karas jų gimtinėje:

REKLAMA
REKLAMA

„Aš manau, kad Lietuvoje galutinai. Prieš tai buvome Lenkijoje, ten tiesiog. Su vaiku man kažkodėl ten buvo sunkiau. Čia gal tiesiog mažiau žmonių atvykusių.“

REKLAMA

„Kodėl į Lietuvą? Organizuotai perkėlė mūsų Charkivo mokyklą. Su mokytojais, vaikais, mamoms. Ir čia bus mūsų mokykla.“

„Kol kas būsiu, man patinka.“

„Su žmonėmis man paprasčiau bendrauti, nes ten visi labiau abejingi, gal ten tiesiog daugiau žmonių. Su drauge būsim. Ieškome darbo, kur gyventi pasiūlė, ir galvojam, kol baigsis karas mūsų šalyje ir galėsim grįžt.“

„Mes ruošiamės čia gyventi, ieškoti darbo ir kažkaip nesinori, kažkaip reikia judėti.“

Šiuo metu Lietuvoje glaudžiasi jau apie 41 tūkst. pabėgėlių iš Ukrainos. Tačiau nuo kovo 17 dienos, kai buvo pasiektas pabėgėlių pikas ir jų Migracijos departamentas užregistravo per parą daugiau nei 2 tūkst., srautas ėmė nuosekliai mažėti. Praėjusią savaitę jų užregistruota 3 tūkstančiai, o savaitę kovo viduryje – 14 tūkstančių.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau, anot karo pabėgėlių apgyvendinimu besirūpinančios organizacijos, dalis ukrainiečių iš Lietuvos jau nori išvykti. Dažniausiai – į turtingesnes Europos šalis, bet yra jau ir norinčių grįžti į išlaisvintą nuo okupantų gimtinę. 

„Kiekvieną dieną mes sužinom apie žmones, kurie išvažiuoja iš Lietuvos. Iki šiol absoliuti dauguma būdavo tie, kurie važiuoja toliau. Dabar gi, po to kai Kyjivo apskritis yra išlaisvinta nuo okupantų, jau girdime tokių signalų, kai kurie savanoriai pasakoja, kad žmonės, kuriuos jie apgyvendino, jau kalba apie tai, kad artimiausias kelias savaites norėtų išvykti iš Lietuvos atgal į Kyjivo apskritį“, – sako „Stiprūs kartu“ iniciatorius Edmundas Jakilaitis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pasak Migracijos departamento direktorės, oficialiai iš Lietuvos išvyko jau 400 karo pabėgėlių.

„Tikslesnį skaičių žinosime tada, kai įteikinėsime leidimus gyventi. Matysime, su kuo negalim susisiekti. Dalis informuoja, tai pavieniais atvejais į kitas Europos valstybes vyksta. Paprastai vyksta pas draugus, gimines. Kažkas už Atlanto skrenda, kažkas į Italiją, Vengriją, Vokietija. Kur draugai gyvena, ar susirado darbą“, – kalba Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.

Kartu su slopstančiu pabėgėlių iš Ukrainos srautu, slopsta ir lietuvių parama ukrainiečiams. 5 susivienijusios nevyriausybinės organizacijos, padedančios ukrainiečiams –„Maisto bankas“, „Gelbėkit vaikus“, „Caritas“, „Maltiečiai“ ir „Lietuvos Raudonasis Kryžius“ daugiausiai pinigų surinko per pirmas 3 karo savaites. Vėliau emocijos nuslūgo ir žmonės aukoti pradėjo gerokai mažiau. Visos kartu organizacijos iki šios dienos buvo surinkusios virš 3 mln. eurų. Iš jų liko ir panaudojimo laukia – 500 tūkstančių.

REKLAMA

„Ką tai reiškia? Kad mes galime padėti. Dabar tiksliai skaičiais neįvardinsiu, bet su 3 mln. mes padėjome 40 tūkst. ukrainiečių. Tai dabar galime paskaičiuoti, kiek dar mums užteks tų pinigų. Tas ir neramina, kad šiai dienai užtenka dar, galim tuos poreikius atliepti. Bet jei rytoj žmonių plūstels, mums gali rytoj nebeužtekti ir pinigų“, – sako „Lietuvos Raudonojo Kryžiaus“ komunikacijos vadovė Luka Lesauskaitė.

Lesauskaitė sako, kad labiausiai trūksta pinigų nereceptiniams vaistams, įvairiausioms higienos priemonėms ir apatiniams. O karo pabėgėlių apgyvendinimu užsiimanti organizacija mini ir būstų didžiuosiuose miestuose trūkumą.

REKLAMA

„Mes dabar stokojame būstų didžiuosiuose miestuose, vis dar stokojame, nes žmonės atvažiuoja daugiausiai iš didžiųjų miestų ir jie norėtų gyventi aplinkoj, kurioje gyvenę. Tai didieji miestai yra patys paklausiausi“, – aiškina E. Jakilaitis.

Jungtinės Tautos skelbia, kad nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios iš šalies dėl karo išvyko 4,2 mln. gyventojų, dar per 7,1 mln. asmenų buvo priversti palikti savo namus, o karas tęsiasi ir Ukrainos armijai bei žmonėms resursų reikia nuolat.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų