Verdant aistroms dėl „AstraZenecos", kuria nenori skiepytis dalis mokytojų ir pensininkų, prezidentas Gitanas Nausėda nusprendė ginti šios vakcinos reputaciją – planuoja pats ja pasiskiepyti.
Gitanas Nausėda „Radonojo kryžiaus“ savanorių džemperį matuojasi Kauno ledo arenoje, kuri šiuo metu yra virtusi vakcinavimo centru.
Prezidentas trumpai apsilanko ir vakcinavimo kabinete. Šiandien G. Nausėda nesiskiepijo, tačiau žada tai padaryti, kai ateis jo eilė.
Prezidentui pikta, kad žmonės nepagrįstai abejoja vieno gamintojo „AstraZeneca“ vakcinos efektyvumu saugumu. Mat ši vakcina Europoje pati nepopuliariausia, dalyje valstybių kaupiasi jos atsargos. O štai, ką sako gyventojai:
„Dvejonių nebuvo, skiepijausi ir viskas.“
„Kol visų neišskiepys, mes kentėsim.“
„Aš „Pfizer“, galvoju, geresnė, todėl, kad klinikos visos skiepijosi tik su „Pfizer“, o mes „Moderna“ pasiskiepijom. Nenorėčiau „AstraZeneca“. Nežinau, tiksliai nežinau, bet žmonės nenori visi.“
„Jeigu kažkam kyla abejonių dėl „AstraZeneca“ vakcinos patikimumo, aš esu pasirengęs, kai ateis mano eilė, pasiskiepyti būtent „AstraZeneca“ vakcina“, – sako prezidentas G. Nausėda.
Anot Nausėdos, kiekviena savivaldybė turi būti pasiruošusi masiniam gyventojų skiepijimui. Šiuo metu Lietuvoje bent pirmą vakcinos dozę gavo 164 tūkstančiai gyventojų. Vakcinacija įsibėgėja: praėjusią savaitę keletą darbo dienų medikams per dieną pavykdavo suleisti 10 tūkstančių vakcinos dozių.
„Tai dar yra tik tai treniruotė prieš tikrai masinį vakcinavimą, kuris prasidės antrąjį metų ketvirtį, tuomet vakcinų kiekiai, kurie pasieks mus, leis skiepyti ir po 30-35 tūkstančius žmonių per dieną. Tik tada galėsime kalbėti, kad tvariai, pamažu atidarome verslą, atidarome sporto centrus, atidarome gyvenimą“, – pasakoja G. Nausėda.
O kol skiepija tik kaip treniruotėje, valdžia atleisti karantino vadžių nebenori.
„Šiuo metu nėra svarstomi siūlymai dėl atlaisvinimų. Matome, kokie yra skaičiai, matome naujas mutacijas, kurios ateina, matome, kad mūsų testavimo apimtys nėra pakankamos“, – teigia vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Šiuo metu švelninti karantino neleidžia sustingę sergamumo rodikliai.
Pagrindinis rodiklis, nuo kurio priklauso karantino griežtumas, 2 savaičių naujų atvejų skaičius tenkantis 100 tūkstančių gyventojų per 7 dienas padidėjo 4 procentais iki 251.
O teigiamų testų dalis sustojo vietoje. Šokinėja tarp 7 ir 8 procentų. Šiuo metu vienas iš 14 koronaviruso testą atlikusių žmonių sužino, kad serga COVID-19.
„Pats geriausias variantas, kad čia buvo laikinas savaitės, dviejų išaugimas, kuris vėl grįžta į kritimą, tada būtų labai gerai, bet kol kas mes pagal dinamiką, kurią mes stebėjom, krito, dabar pradeda kilti, klausimas, kur grįžti“, – kalbėjo Sveikatos ekspertų tarybos narys Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Lietuvoje plečiasi koronaviruso testavimo galimybės. Šalia sostinės oro uosto pirmadienį pradėjo veikti specialus punktas, kuriame kiekvienas išvykstantis ar grįžtantis keliautojas iš savo kišenės gali pasitikrinti, ar serga COVID-19.
„Šiandieną ryte sulaukėme jau virš 50 pageidavusių atlikti antigeno greitąjį testą. Tai žmonės, kuriems reikia prieš 4 valandas atlikti šį tyrimą. Iki šiol buvo sunku rasti tą vietą, kur jie jį galėtų padaryti labai anksti ryte. Mūsų laboratorija teiks paslaugas ištisą parą“, – sako „Rezus.lt“ laboratorijos vadovė Daiva Kazlauskienė.
„Balandžio mėnesį toks pat testavimas atsiras tiek Kaune, tiek Palangoje“, – pasakoja Lietuvos oro uostų atstovas Dainius Čiuplys.
Tačiau to, anot valdžios, nepakanka. Testavimo tempai Lietuvoje dar per lėti. Pirmadienį posėdžiavusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija akcentuoja, kad karantinas Lietuvoje nebus švelninimas tol, kol neišaugs atliekamų COVID-19 testų apimtys.
„Labai verta pasvarstyti būtino testavimosi galimybę. Matome, kad šiame laikotarpyje, epideminėje situacijoje mums teks gyventi dar tam tikrą laiką“, – teigia A. Bilotaitė.
Iki šiol dėl karantino švelninimo pradėję dirbti verslininkai galėjo rinktis, ar jie nori testuotis profilaktiškai, ar ne. Valdžia diskutuoja, ar nederėtų šios rekomendacijos paversti būtina priemone tiems verslininkams, kurie daugiausia kontaktuoja su savo klientais:
„Dirbti norim, tai testuosimės.“
„Tegul testuojasi tie, kurie perveža „koroniją.“ Iš kur aš, senikė, galiu paimti. Ne, jokiu būdu, ne.“
„Jeigu būtų privaloma, aš tada nedirbčiau.“
„Galėčiau kas savaitę testuotis, kad tik leistų dirbti.“
Vyriausybė planuoja sudaryti ekspertų grupę, kuri turėtų įvertinti, kiek ir kaip reikia plėsti testavimo mastus. Trečiadienį Vyriausybė galbūt svarstys, kada būtų galima Lietuvoje atnaujinti vairavimo pamokas ir egzaminus.
