Savivaldybė jau rengia jo iškėlimo planus į kitą vietą ir svarsto apie atskirą ekspozicijų vietą sovietmečio stabams. Skverą žada atnaujinti, bet išsaugoti bent dalį sovietmetį menančių architektūros detalių.
Rašytojas, kolaboravęs su sovietine valdžia, Petras Cvirka, prieš 80 metų iš Maskvos Lietuvai vežė sovietinę saulę, kuri Lietuvos žmonėms atnešė daugybę kančių. Nors šlovino sovietinę valdžią, iki okupacijos Cvirka parašė ir lietuvių literatūrai reikšmingų kūrinių, kaip „Frank Kruk”, „Žemė maitintoja”.
Praėjus dešimtmečiui po rašytojo mirties, Vilniaus centre sovietinė valdžia pastatė jam paminklą. O dabar, praėjus 62 metams, Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė, kad šis paminklas nevertingas ir turi būti išbrauktas iš kultūros vertybių registro.
„Cvirka buvo pilietis, kuris pardavė Lietuvos interesus, kolaboravo su okupantais, dėl kurių nemažai Lietuvos piliečių nukentėjo“, – sako Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras.
Tačiau jo nepolitinius literatūros kūrinius skaitė daug kas. Cvirkos paminklo likimą taryba svarstė itin karštai, jam apsauga panaikinta 5 balsais už ir 2 prieš.
„Labai liūdna, kad sprendimų siekis kiršina visuomenę ir paveldo specialistus“, – tęsia jis.
Braukti paminklą iš Kultūros vertybių registro prašė kultūros ministras Simonas Kairys. Jis šiandieninį sprendimą sveikina.
„Mes šitą objektą traktuojame kaip blogą dalyką, rodantį mūsų bjaurų istorijos laikotarpį, ne ieškoti pusėtinų sprendimų. Sakom, kad jis mums tinka arba netinka. Jo čia turi nelikti“, – teigia kultūros ministras Simonas Kairys.
Pagrindiniu ekspertų argumentu išbraukti paminklą iš kultūros vertybių registro ir tapo ministro liepą pakeisti vertybių vertinimo kriterijai, kuriuos jis praplėtė nuostata, kad saugoti negalima ne tik sovietinių bei nacistinių vadų, bet ir kitų asmenų paminklų. Vilniaus miesto savivaldybės vadovai jau atvirai rėžia, kad sieks kuo greičiau, galbūt jau po dviejų mėnesių, paminklą iš čia iškeldinti.
„Šis paminklas šiame skvere turėtų nebestovėti“, – kalba Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Vilniečiai planus paminklą iš čia iškelti vertina nevienareikšmiai – vieni jo pašalinimui pritaria, tačiau daugybė miestiečių tvirtina, kad jis čia netrukdo:
„Man gaila, kodėl mūsų vaikai neturi žinoti, kas buvo.“
„Reikia palikti, viskas buvo gerai.“
„Man nepatinka, balandžių vietovė, geriau nebūtų.“
Tarp siekiančių Petro Cvirkos paminklą palikti – ir rašytojo anūkas Aidas Pivoriūnas. Anot jo, čia galima informacinėmis lentelėmis paaiškinti sudėtingą Lietuvos istoriją ir lietuvių mėginimus išgyventi keičiantis epochoms ir okupantams.
„Visiški kliedesiai vadinti P. Cvirką sovietiniu rašytoju. Jei jis sovietinis rašytojas, tai Vytautas Landsbergis, sugriovęs kolūkius, yra sovietinis profesorius“, – rėžia jis.
Palikti paminklą Cvirkai iš išsaugoti šį skverą kaip vientisą sovietmečio architektūros pavyzdį, ragino ir menotyrininkai, rašytojų, dailininkų sąjungos, juos parėmė tarybos posėdyje ir buvęs kultūros ministras Kvietkauskas.
„Šis sprendimas parodo, kad paveldosaugos politika Lietuvoje priklausko nuo politikų interesų“, – įsitikinusi rašytoja Aušra Kaziliūnaitė.
„Mums šitą erdvę reikėtų išsaugoti, kaip sudėtingos atminties pavidalą. Jų balsai nesigirdi. Girdisi politikų nuomonė ir miesto erdvės pertvarkymo interesai“, – sako buvęs kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas.
Vilniaus savivaldybės atstovai užsimena, kad iš skvero iškeltas Cvirkos paminklas, taip pat ir sovietinės skulptūros nuo Žaliojo tilto, gali būti pastatyti Nacionalinio muziejaus lauko ekspozicijoje Kosčiuškos gatvėje. O ką daryti su šiuo neoklasicistiniu skveru, išsaugoti visą ar tik atskiras detales, paveldosaugininkai dar spręs vėliau.
