Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuviai masiškai vartoja skausmą malšinančius vaistus. Tokią išvadą padarė ne gydytojai, o nuotekų vandenį ištyrę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie aiškinosi, kiek ir kokių vaistų likučiai net įveikę valyklas nukeliauja į Lietuvos upes ir Baltijos jūrą. Pasirodo, tokios farmacinės liekanos gali taip užteršti vandens telkinius, kad net žuvys ima keisti lytį.

Lietuviai masiškai vartoja skausmą malšinančius vaistus. Tokią išvadą padarė ne gydytojai, o nuotekų vandenį ištyrę Klaipėdos universiteto mokslininkai. Jie aiškinosi, kiek ir kokių vaistų likučiai net įveikę valyklas nukeliauja į Lietuvos upes ir Baltijos jūrą. Pasirodo, tokios farmacinės liekanos gali taip užteršti vandens telkinius, kad net žuvys ima keisti lytį.

REKLAMA

Klaipėdos universiteto mokslininkai Kretingos vandens valymo stotyje ėmė vandens mėginius. Taip jie aiškinosi, kiek ir kokių tautiečių suvartojamų vaistų likučių, atliekant gamtinius reikalus, nukeliauja kanalizacija per valymo įrenginius į šalies upelius, o iš jų į Baltijos jūrą.

„Yra žinoma, kad farmacinės medžiagos atkeliauja su nuotekom, tai yra iš buities ūkių. Ir apie 90 procentų iš buities atkeliaujančių nuotekų yra kaip pagrindinis šaltinis farmacinių medžiagų. Kadangi visos nuotekų valyklos iki galo nepajėgia išvalyti tų farmacinių medžiagų, jos sėkmingai nekeliauja į vandens telkinius“, – teigia Klaipėdos universiteto mokslininkas Sergej Suzdalev.

REKLAMA

Mokslininkai į buteliukus pylė jau išvalytas nuotekas. Kitas mėginys jau iš kito rezervuaro. Nuotekos jau pratekėjusios anglies filtru. Tokį turi nedaugelis vandens valymo stočių, vieni jų – kretingiškiai.

„Buvom siuntę į Švediją tyrimus. Tyrimai parodė 98 procentus efektyvumo medikamentų išvalymo“, – sako nuotekų valyklų technologė Donata Pasovienė.

Tada dar vienas mėginys. Šis jau iš nevalytų nuotekų. Kitaip tariant, beveik tiesiai iš kanalizacijos. Taip mokslininkai nori įsitikinti, kiek vaistų likučių sugeba išvalyti paprasti ir anglies filtrai.

Dar vienas mėginys iš dumblo saugyklos. Ne paslaptis, kad dumblą dažnas ūkininkas naudoja tręšti laukams. Tad būtina išaiškinti, ar ant stalų patenkantis derlius neužaugo vaistų likučių turinčiame dumble ir ar patys to nežinodami tautiečiai nevartoja įvairiais vaistais užkrėstų iš šio derliaus pagamintų produktų.

REKLAMA
REKLAMA

„Mes norim pažiūrėti, kokia dalis ir kokių farmacinių medžiagų pajėgia iš nuotekų akumuliuotis į dumblą. Kuris yra naudojamas kartais tręšiant laukus ir panašiai. Mes tada galėsim spręsti apie tam tikrą dalį farmacinių medžiagų kurios su dumblu gali patekti į aplinką“, – aiškina S. Suzdalev.

Taip pat mokslininkai paima mėginius iš per Kretingą tekančio upelio. Tiria vandenį kuris dar nepasiekė valyklos bei kitoje vietoje – jau iš jos ištekėjusį.

„Kaip žinia, valytos nuotekos suteka į kažkokį vandens telkinį. Šiuo metu kalbant apie Kretingą, valytos nuotekos yra suleidžiamos į Tenžės upelį. Prie kurio ir randamės. Siekiant įvertinti kokia yra šio vandens būklė, prieš išleistuvą ir po išleistuvo, mes imam du mėginukus“, – sako S. Suzdalev.

Dabar visi šie mėginiai keliauja į laboratoriją. Čia kelis mėnesius mokslininkai juos analizuos. Tokius pat tyrimus jie atliko ir vasarą, tačiau tik dabar baigė analizuoti duomenis. Paaiškėjo, kad vandenyje apstu 14-os skirtingų vaistų likučių.

REKLAMA
REKLAMA

„Dominuoja labai aiškiai trys vaistai. Visų pirma paracetamolis, antras tai ibuprofenas, trečias yra diflokenakas. Visi šie vaistai yra nuskausminamieji. Parecatamolio koncentracijos siekia dešimtimis tūkstančių nanogranų litre“ – kalba S. Suzdalev.

Dabar paimtų mėginių rezultatai paaiškės vėlyvą pavasarį. Kadangi tokie tyrimai pradėti tik šiemet, mokslininkai pirmą kartą Lietuvos istorijoje galės palyginti ar mūsų šalies upių bei jūros tarša vaistų likučiais didėja. Jei taip, teiks rekomendacijas atsakingoms institucijoms, kurie jau privalės imtis priemonių, kad tokią taršą stabdytų. Mat iš užsienio pavydžių, kur analogiški tyrimai jau vykdomi, mato, kad farmacinės liekanos vandenyje daro nepataisomą žalą gyvūnijai.

„Tam tikri efektai neigiami žuvų populiacijoms ar paukščių populiacijoms jau buvo stebėti dėl to, kai juose buvo rasta vaistinių preparatų likučių. 11.21 Buvo pastebėti elgsenos pasikeitimai, būtent žuvyse. Dėl hormoninių preparatų pertekliaus galėtų vos ne lytis pasikeisti žuvims ir panašiai“, – aiškina S. Suzdalev.

Mokslininkai vandenyje rado ir išskirtinių vaistų likučių. Pavyzdžiui, skirtų gydyti pūslelinę. O štai analogiški tyrimai užsienyje parodė, kad kitų šalių gyventojai dažniausiai naudoja hormoninius, skausmą malšinančius bei psichotropinius vaistus. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų