Medikai ragina moteris nedelsti: Lietuvoje 1,5 tūkst. kasmet išgirsta šokiruojančią diagnozę

Pusantro tūkstančio moterų mūsų šalyje kasmet išgirsta šokiruojančią diagnozę – krūties vėžys. O prevenciškai tikrinasi mažiau nei pusė. Todėl gydytojai nenustoja raginti surasti laiko tyrimams ir taip išgelbėti savo gyvybę. O nustatant krūties vėžį bene tiksliausia yra speciali įranga – mamografai. Ekspertai iš užsienio jau yra pastebėję, kad Lietuvoje nemažai mamografų yra per seni tiksliems tyrimams. Sveikatos apsaugos ministerija ramina, kad netrukus ši situacija pasikeis.

Nacionaliniame vėžio institute į šį mamografijos kabinetą kartais per dieną žengia net apie penkiasdešimt moterų. Ir žinia iš gydytojos čia daliai moterų jų gyvenimą apverčia aukštyn kojom. Mat kasmet šalyje apie 1,5 tūkstančio lietuvaičių išgirsta, kad joms – krūties vėžys. O patikra vyksta mamografu, kurių vėžio institutas šiuo metu turi du.

Klastingą vėžį užčiuopti ir pamatyti net mamografu kartais būna sunku. O kuo mamografas senesnis, tuo tyrimų tikslumas menkesnis. Vidutinis mamografų eksplotacinis amžius Lietuvoje yra 8 metai. Efektyviausia ši įranga laikoma, kada jai mažiau nei penkeri metai.

„Jei neturim skaitmeninių vaizdų, tai negalime taip lengvai ir keistis tarpusavy su radiologais. Du radiologai turi pažiūrėti. Ir darbo vietos klausimas, tuos elektroninius vaizdus galime iškart persiųsti dviem pažiūrėti ir tas labai svarbu, tas padidina tą vaizdo kokybę“, – sako skyriaus vadovė Jurgita Ušinskienė.

Šalyje aktyviai veikia vėžio prevencijos programa, skatinanti moteris kas dvejus metus pasitikrinti krūtis. Rizikingiausias amžius susirgti vėžiu nuo 50 iki 69 metų, todėl būtent šios amžiaus kategorijos moterys aktyviausiai kviečiamos tikrintis krūtis, o ypatingai tada, kai ir pačios pradeda justi neįprastus darinius jose.

„Geriausia tą daryt po menstruacijų. Labai gerai, kai esi atsipalaidavęs, atsigulęs, besimaudydama, kada ir rankos muiluotos. Bet pažinti savo krūtis reikia, kad pamatyt, kad kažkas pasikeitė. O kiekvienas sukietėjimas atsiradęs krūtyje turi suneraminti“, – pasakoja radiologė Eglė Jonaitienė.

REKLAMA

Tačiau statistika šalyje liūdna, iš rizikos grupėje esančių moterų, tikrinasi mažiau nei pusė. Kartais, anot gydytojų, net ir niekuo neapčiuopiant, vėžys aktyviai tūno ir bujoja. Jį atpažinti sunku ir medikams.

„Radiologams yra iššūkis jį atpažinti, jis geba apsimesti, atrodyti, kaip gėrybinis pakitimas, ypatingai pikti, patys pikčiausi“, – teigia E. Jonaitienė.

Sveikatos apsaugos ministerija skelbia, kad netrukus aštuonios šalies gydymo įstaigos gaus 10 naujų mamografų. Jie padės aptikti krūties vėžį ankstyvoje stadijoje.

„Įranga sensta, atsiranda naujesnė, modernesnė, kuri ir mažesnę apšvietą pacientams duoda. Ir tiksliau galima diagnozuoti, atsiranda papildomos funkcijos. Tokios kaip tomosintezė, ir galima tikrai tiksliau diagnozuoti onkologinius susirgimus“, – kalbėjo ministras Aurelijus Veryga.

32 procentai mirčių išvengiama tinkamai taikant prevencines programas. Tad medikai pataria, nelaukti, kol krūtis ims skaudėti. Esą krūtų skausmas nėra indikatorius pagal kurį būtų galima nustatyti vėžį, o dažnu atveju krūtyje tūnantis vėžys jokio skausmo ir nesukelia. Maudimą ar kitą nemalonų jausmą lemia kitos priežastys.

„Skausmą krūtyse sukelia daug priežasčių. Ir sudėtinga hormoninė sistema, jos pusiausvyros pakitimai. Neurogeninės kilmės, kaklo įtampa, sėdėjimas prie kompiuterio“, – sako E. Jonaitienė.

Nors prevencinė programa taikoma vyresnio amžiaus moterims, krūties vėžiu suserga ir labai jaunos moterys. O kartais net vyrai.

„Galbūt jaunesnio amžiaus moterys daugiau atvyksta, kai įtaria kažkokią patologiją arba turi šeimyninę anamnezę, nes turime pacienčių ir 18 metų“, – pasakoja poliklinikos atstovė Audronė Juodaitienė-Račkauskienė.

Nauji skaitmeninių mamofrafai perkami iš Europos Sąjungos paramos atsieis milijoną ir tris šimtus tūkstančių eurų. Naujus aparatus nuo rugpjūčio turės Panevėžio, Šiaulių ligoninės, Kauno klinikos, Respublikinė ligoninėj, Kauno miesto poliklinikoje. Vilniuje nauja įranga džiaugsis Nacionalinis vėžio institutas bei Centro ir Šeškinės poliklinikos.


Rašyti komentarą...
N
Nuomonė
2020-01-30 20:24:30
Pranešti apie netinkamą komentarą
Kuo daugiau švytinat, tuo daugiau galimybė susirgti. Raskit atsakymą- iš kur tiek daug ligonių , kai anksčiau jų buvo vienetai!!!! Net vaikų sergamumas kosminis. 100 metų kuria vaistus visa didžiausia armija mokslininkų ir nė iš vietos!!!! Kodėl???! Todėl, kad tie vaistai jau sukurti ir randasi Rotšildų medinstitute. Jie pigūs......neapsimoka, o dar yra ir kitas tikslas.....koks? Nesunku suprasti .
Atsakyti
-1

K
Kristina
2020-01-30 22:19:58
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai kad nemokomos prevencijos taikomos tik tam tikram amžiaus cenzui. Jei toks didelis sergamumas lai valstybė apmoka patikra jaunesnio amžiaus cenzui kaip pvz.gimdos kaklelio vėžiui nustatyti
Atsakyti
0

T
Tumbo
2020-01-31 06:26:41
Pranešti apie netinkamą komentarą
Veryga, uzsirasyk i eile. Paziuresiu kiek lauksi.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (2)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų