Lietuvoje serga bene 1300 visų globos įstaigų gyventojų – kodėl nesaugom senolių?

Koronaviruso židiniai ir toliau liepsnoja senukų globos namuose. Vien vakar Antavilių pensionate nustatytas pusšimtis naujų užsikrėtimo atvejų, o per pastarąsias kelias savaites – beveik 300. Globos įstaigos visoje Lietuvoje jau beveik tapo išgyvenimo stovyklomis, kuriose persirgo ar vis dar serga beveik pusė visų gyventojų. O šimtai jų mirė. Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė pripažįsta, kad pažeidžiamiausi visuomenės nariai paliekami likimo malonei, nes nenorima perkrauti ligoninių.

Situacija šalia Vilniaus esančiuose Antavilių globos namuose daugiau nei kritinė. O per kelias pastarąsias savaites šioje įstaigoje nustatyta beveik 300 ligos atvejų

„Prasidėjo nuo vieno skyriaus, tai per Kūčias, gruodžio 24 dieną, sužinojom, kad yra 4 užsikrėtę mūsų gyventojai, mes juos izoliavome“, – sako Antavilių pensionato direktoriaus pavaduotoja Birutė Šarakauskienė.

(7 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Lietuvoje serga bene 1300 visų globos įstaigų gyventojų – kodėl nesaugom senolių?

Pensionato direktoriaus pavaduotoja sako, kad virusą atnešė ir išplatino darbuotojai – jų įstaigoje per pusantro šimto. Esą nors jiems buvo aiškinama, kaip saugotis, tikėtina, kad užsikrėtė per šeimos narius.

„Iš karto po Kalėdų vėl tyrėme, vėl atvejų atsirado, paskui tyrėm dar prieš naujus metus, po 3 dienų, dar atsirado atvejų, kituose skyriuose. Reiškia mūsų darbuotojai atnešė ir į kitus skyrius“, – pasakoja B. Šarakauskienė.

„Tas klaidas padaryti, sakykim, dėl tų asmens apsaugos priemonių, arba švarių palatų ligonių tam tikros priemonės, susimaišymas su nešvarių palatų naudojamomis priemonėmis, jos tikrai tokie dalykai yra daromi, jie yra pastebėti, bet negali kaltinti to personalo, nes jiems tikrai sunku, jie pavargsta, atbunka dėmesys ir jie daro klaidas“, – teigė epidemiologė Daiva Razmuvienė.

Iš viso Lietuvoje yra 202 globos namai, juose gyvena apie 13 tūkstančių žmonių, o serga koronavirusu apie 10 procentų.

REKLAMA

„Nuspręsta buvo lengvus, lengva forma sergančius, nekarščiuojančius, arba nedidelę temperatūrą turinčius gyventojus nevežti į gydymo įstaigas, o tiesiog juos slaugyti globos įstaigose, kas ir lėmė plitimą tada pačiose įstaigose gana ženklų“, – kalbėjo Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

„Man atrodo čia yra tokia pati problema ne vien Lietuvoje, ir jūs žinote puikiai, kad didelėje dalyje šalių židiniai būtent formuodavosi globos įstaigose, ten, kur yra didelė koncentracija žmonių, linkusių turėti kitų sveikatos problemų, taip pat garbaus amžiaus“, – sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Skaičiuojant nuo pavasario pirmosios pandemijos bangos, iš viso koronavirusu sirgo, arba vis dar serga apie 5400 žmonių gyvenančių globos namuose. Tai sudaro apie 40 procentų visų gyventojų šiose įstaigose. Mirė jau daugiau nei 560 žmonių, iš kurių beveik pusei koronavirusas buvo pagrindinė mirties priežastis. Tačiau keisti tvarką ir vežti į ligonines senukus bei neįgaliuosius vis tiek neketinama – didžiausios rizikos žmonės paliekami grumtis su likimu tam, kad nebūtų perkrautos ligoninės.

„Nemanome, kad tai būtų geras sprendimas jau tokioje židinių išplitimo stadijoje, nes labai didelis skaičius serga, ir reikia pasakyti, kad iš tikrųjų didelė dalis serga besimptome, lengva forma ir tiesiog matant kokia situacija yra sveikatos įstaigose, tikrai nebūtų geras sprendimas daryti tokį posūkį ir pradėti, dar labiau apkrauti gydymo įstaigas“, – pasakojo V. Augienė.

„Labai apmaudu dėl kiekvienos gyvybės, kurios netekome dėl šios priežasties, bet tam ir yra vakcinavimo prioritetuose labai aukštoje eilėje, iš karto po medicinos darbuotojų globos ir slaugos įstaigos“, – teigė I. Šimonytė.

Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija nors ir buvo prašyta, tačiau visuomenei paaiškinti, kaip gelbės pažeidžiamiausius žmones nuo mirčių – nesugebėjo. O kol skiepų žmonės laukia, Panevėžio Švento Juozapo globos namų gyventojai sako bandantys saugotis įvairiais būdais.

REKLAMA

„Gal česnakas padėjo, gudobelės. Taip, valgau ir dabar pastoviai valgau“, – kalbėjo Globos namų gyventojas Antanas Ambrazaitis.

„Pas mus koridoriuje visi sirgo, mes dviese tik nesirgome. Trise, daugiau visi sirgo, kas išmirė, gamtoje turi būti atranka. Mes gamtoje tiek pridirbę, kad trigubai turėtų pasiimti daugiau žmonių, negu paėmė ir dar paims“, – sakė globos namų gyventojas Deividas Dapšys.

„Šitoje įstaigoje 40 sergančių esu praėjęs, ir kažkaip Dievas apsaugojo, kad nesusirgau. Teks skiepytis“, – pasakojo globos namų kapelionas Jonas Morkvėnas.

Anksčiau virusas įsisuko nepastebėtas – darbuotojai sirgo besimptome forma. Tačiau šiandien, priešingai nei liepsnojančiuose Antaviliuose – įstaigoje sergančiųjų jau nėra.

„Kai pasitvirtino pirmieji atvejai, padarėm Covid-19 testus visam skyriui, ir pasirodė, kad beveik visas skyrius serga. Nors buvo besimptomiai. Tikrai, kai kurie buvo besimptomiai, taip ir prasirgo“, – teigė globos namų darbuotoja Lina Sabeckienė.

„Infekcinės kontrolės priemonės, kurios buvo, ir taikytos, paviršių dezinfekcijos, iš dalies galbūt padėjo, kad nevisi gyventojai susirgo šita ligos forma. Esant galimoms rizikoms, ar tai šeimos nariui blogai jaučiantis ir pan., tie darbuotojai informuoja savo vadovus ir jie jau faktiškai nebeatvyksta į įstaigą, ir vyksta tiktai testui darytis, tai buvo tokių užbėgimų įvykiams priešakyje“, – kalbėjo globos namų direktorius Patrikas Skrudupis.

Aukštelkės globos namuose serga kelios dešimtys gyventojų ir 2 darbuotojai, o vadovė sako, kad užsikrėsta nuo besimptomių darbuotojų atvejų. Tačiau anksčiau sirgo ir daugiau žmonių, tad buvo imtasi priemonių virusui stabdyti.

„Kreiptasi į visuomenės sveikatos centrą, jis atvyko apžiūrėti ar teisingai pasiruošę patalpas žmonėms izoliuoti, ar turime pakankamą kiekį rūbų apsaugos, jau 5-am lygiui, kadangi jau atsirado virusas įstaigoje, visi dėvėjo padidintas apsaugos priemones, visur sustatyti punktai, infekuoti išvežami su infekciniais, užpakuojami atskirai, viską darėm, kad nebūtų to ir neplistų“, – sakė Aukštelkės globos namų direktorė Janina Baranauskaitė.

REKLAMA

„Jeigu atsimenate, pirmos bangos metu buvo, kad slaugos namuose įvyko protrūkis ir tie darbuotojai, kurie tuo metu dirbo, liko gyventi tą visą 14 dienų stebėseną. Bet dabartiniu metu, kai yra toks didžiulis išplitimas, čia tiesiog taip neįmanoma, ir aš manau, kad tokių atvejų bus vis daugiau, jų bus“, – pasakojo D. Razmuvienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigimu globos namų gyventojai ir darbuotojai turėtų būti paskiepyti artimiausiu metu.


Rašyti komentarą...
G
Gėda
2021-01-18 12:53:32
Pranešti apie netinkamą komentarą
Šimonytė neteisi sakydama, kad ir kitose ES šalyse taip yra. Nė vienoje ES šalyje per antrą pandemijos bangą senukai globos namuose nesusirgo, tegul nemeluoja, gal vienas kitas, bet ne taip masiškai. O Lietuvoje atrodo, kad specialiai nori visus senelius išmarinti, nes nesiima jokių priemonių, kad užkirstų užsikrėtimams kelią šiose įstaigose. Baisu, jau keletą mėnesių senelių namai liepsnoja nuo covido, bet niekam tai neįdomu, lyg tai būtų norma. Valdžia GĖDOS NETURI.
Atsakyti
-1

e
e
2021-01-18 12:47:53
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau čia tikrai ne mes eiliniai Lietuvos žmonės kalti dėl šios situacijos,čia tik darbuotojai kalti tik jie užkrečia senelius, nes seneliai niekur neišeina.Turit baust kontroliuot šiuos darbuotojus, kad jie teisingai dėvėtų apsaugos priemones kad saugotųsi.O dabar toks jausmas, kad jie visiškai nesisaugo
Atsakyti
-2

P
Pensininkas
2021-01-18 12:51:29
Pranešti apie netinkamą komentarą
Reikia Simonytei sudaryti darbo grupe,kuri paskaiciuou kiek biudzetas sutaupys pinigu numarinus pensininkus,kuriems nebereikes moketi pensijos.Metu pabaigoje bus seimo nariams premijoms,saldainiams ,dovanoms issimoketi pinigu.
Atsakyti
-1

SKAITYTI KOMENTARUS (18)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų