Pasaulyje beždžionių raupai dažniausiai plinta tarp homoseksualių vyrų, tačiau nuo sergančio žmogaus gali užsikrėsti ir kiti kartu gyvenantys žmonės, ypač jei naudojasi ta pačia patalyne, rankšluosčiais.
Europoje nuo pavasario plintantis beždžionių raupų virusas Lietuvos neaplenkė. Pirmąjį atvejį Visuomenės sveikatos centro laboratorija fiksavo šiandien popiet. Kadangi ministerija paciento duomenis nuo visuomenės slepia, aišku tik tiek, kad užsikrėtė 40–49-erių vyras. Iš kokios Europos šalies jis grįžo į Lietuvą ir kokiu būdu užsikrėtė, nežinia.
„Kur užsikrėtė, kaip užsikrėtė, aš tokios informacijos neturiu“, – teigia ministerijos atstovė Galina Zagrebnevienė.
TV3 žiniomis, pacientas Kauno medikų rankose, tačiau gydysis ambulatoriškai.
„Kadangi ligonio būklė stabili ir nesunki, jis bus išleidžiamas gydytis namo“, – kalba G. Zagrebnevienė.
Pasak Visuomenės sveikatos centro, prieš pajusdamas simptomus pacientas kontaktavo su penkiais žmonėmis.
„Šis žmogus, kai jam pasireiškė pirmieji simptomai, daugiau su niekuo nebendravo. Tad turim nedidelės rizikos asmenis“, – sako Visuomenės sveikatos centro atstovė Rasa Liausėdienė.
Kol simptomų nėra, pacientas aplinkinių esą neužkrečia. Kontaktą turėję artimieji dabar turi stebėti savo sveikatą, tačiau izoliuotis jiems nereikia.
„21 dieną sąlytį turėjęs asmuo turėtų stebėti savo būklę, ar nesivysto beždžionių raupams būdingi simptomai – karščiavimas, limfmazgių padidėjimas, svarbiausias akcentas telkiamas į bėrimą“, – aiškina R. Liausėdienė.
Bėrimas pacientams pasireiškia po trijų dienų.
„Beždžionių raupai daugiausia plinta tarp vyrų, kurie anamnezėje nurodo turintys lytinių santykių su vyrais ir dažniausias amžius – 30–40 metų“, – sako G. Zagrebnevienė.
Pasak sveikatos specialistų, pirmasis beždžionių raupų atvejis Lietuvoje nereiškia, kad visuomenei kilo didesnė rizika. Infekcija neplinta taip sparčiai, kaip koronavirusas.
„Infekcijos išplitimo rizika bendroje populiacijoje yra labai menka. Didžiausią riziką turi užsikrėsti asmenys, kurie kartu gyvena su žmogumi, kuriam įtariami ar diagnozuoti beždžionių raupai. Taip pat – daug lytinių partnerių, atsitiktinių lytinių santykių turintys žmonės“, – teigia G. Zagrebnevienė.
Kartu gyvenantys asmenys užsikrėsti gali ir per bendrus rankšluosčius ar patalynę, tad po sąlyčio su pacientu reikia plauti rankas, dezinfekuoti paviršius, sergančiojo drabužius tvarkyti su pirštinėmis.
„Vengti net ir saugių lytinių santykių, artimo fizinio kontakto su kitais asmenimis. Prezervatyvų naudojimas negali užtikrinti visiškos apsaugos nuo beždžionių raupų viruso perdavimo“, – tvirtina R. Liausėdienė.
Nuo gegužės už Afrikos ribų nustatyta daugiau kaip 23 tūkstančiai beždžionių raupų atvejų, dauguma – Europoje. Socialiniuose tinkluose sergantieji guodžiasi, kad jausmas nepavydėtinas:
„Taip, skauda. Laimei, veikia vaistai. Tikiuosi, nukris per porą dienų.“
„Nejuokinga. Skiepykitės. Tikrai skauda ir net nežinau, ar visam gyvenimui neliks randų.“
Dalyje Jungtinių Valstijų, Prancūzijoje, Jungtinėje Karalystėje žmonės skiepų jau laukia eilėse. Lietuva užsisakė 1400 beždžionių raupų vakcinų, tačiau jų dar negavo. O ir skiepyti ministerija siūlys labai mažai žmonių.
„Šitas vakcinas turėtume panaudoti kartu gyvenantiems sąlytį turėjusiems asmenims. Taip pat sveikatos priežiūros specialistams ir laboratorijų specialistams, tačiau vertinant naudos ir rizikos santykį“, – teigia G. Zagrebnevienė.
Daug pavojingesnė – raupų – infekcija dėl skiepų išnyko prieš maždaug 40 metų, tiek laiko žmonės nebėra vakcinuojami. Beždžionių raupų simptomai daug švelnesni.
