O švietimo ministrė tokių skaičių teigia nežinanti, nors neneigia: problema egzistuoja, bet ministerija esą stengiasi pagerinti mokytojų darbo sąlygas. Mokytojai piktinasi: atlyginimas už tokį sunkų darbą yra per mažas. O specialistai sako: ne viena priežastis net mokyti pasiryžusius jaunus mokytojus atstumia nuo šio darbo.
Mokytojai Gretai Šukienei atostogos, pasibaigus mokslo metams ji gali praleisti daugiau laiko su savo vaikais. Tuoj jau antrus mokslo metus Panevėžio Šaltinio progimnazijoje dirbsianti mokytoja sako: pedagoge norėjo būti nuo mažens. Darbas ją žavi, nors ir yra sunkus.
„Kita tokia medalio pusė yra sunki. Tai reikalauja daug pastangų, daug vidinių idėjų, daug darbo, daug pasiruošimo ir tikrai yra nelengva“, – sako lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Greta Šukienė.
Vos tik pirmi metai progimnazijoje baigėsi, mokytoją puolė pervilioti kitos mokyklos.
„Iš dviejų Panevėžio mokyklų sulaukiau pasiūlymų būti būsimų pirmokų pradinio ugdymo mokytoja, nes tą specialybę dar turiu, bet atsisakiau, nes tiesiog nenorėjau mėtytis“, – pasakoja Greta.
Ateinantiems mokslo metams paruoštą mokytojo knygą varto sostinės Simono Daukanto gimnazijos direktorė. Viena iš jų atiteks ir naujam lietuvių kalbos ir literatūros mokytojui.
„Galiu pasidžiaugti, kad pasisekė rasti, bet, iš kitos pusės, tas mokytojas atėjo iš kitos Vilniaus mokyklos. Vadinasi, kitoje mokykloje trūks mokytojo. Taip, kad problema labai sunkiai sprendžiama“, – teigia Simono Daukanto gimnazijos direktorė Jolanta Knyvienė.
Dabar mokyklų klasės tuščios, moksleiviai ir mokytojai ilsisi, tačiau galvos skausmo mokyklų vadovams netrūksta. Šiuo metu visose Vilniaus mokyklose iš viso trūksta apie 200 mokytojų. O iš viso Lietuvoje, Vilniaus universiteto duomenimis, trūksta net keleto tūkstančių mokytojų.
„Bendrai mokyklos paskelbė apie 4000 skelbimų, šiuo metu yra paskelbusios. Tai irgi signalizuoja, kad mokyklos susiduria su galimai didele pedagogų trūkumo problema“, – kalba Ugdymo mokslų instituto direktorė Sandra Kairė.
„Na, mes tokių skaičių nematome. Faktas, kad turime problemą ir turėsime problemą tam tikrose srityse, kaip tikslieji mokslai turbūt daugiausia, didžiausias trūkumas yra. Tačiau šiandien ką mes matome, tai tarp keturių šimtų ir penkių šimtų mokytojų yra ieškoma“, – tvirtina švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Taigi duomenys apie mokytojų trūkumą, pasirodo, taip išsibarstę, kad net sunku konkretų skaičių įvardyti. O Šiaulių Juliaus Janonio gimnazijos vadovas pasakoja: šiemet mokykla ieškojo keturių pedagogų – fizikos, matematikos, chemijos mokytojų, taip pat karjeros specialisto. Nauji mokslo metai artėja, tačiau dar ne visus pavyko rasti.
„Tokia vieta kaip chemijos mokytojo, iš tikrųjų, yra problema. Šiandien mokytojo dar nesame suradę į tą darbo vietą“, – sako Juliaus Janonio gimnazijos direktorius Saulius Vaivada.
Šiemet įvairių pakopų pedagogikos studijas baigė daugiau nei 1300 absolventų, o ketinančių studijuoti ugdymo mokslus jau yra bent 1400. Tačiau, kaip rodo praktika, vos pusė baigusiųjų renkasi dirbti mokyklose. Lieka atviras klausimas, ir kiek laiko mokykloje ištvers jaunas specialistas.
„Pedagogines studijas baigę žmonės pradeda dirbti mokyklose, bet gana greitai iš jų pasitraukia. Tai gali būti kelerių metų patirtis, ir išeina iš švietimo sistemos“, – aiškina S. Kairė.
Pedagogai sako: darbas sunkus ir sudėtingas, o atlygis už jį – mažas. Jeigu niekas nesikeis, ugdymo sistemos laukia katastrofa.
„Tai yra nacionalinė problema, kuri tuoj taps nacionaline katastrofa, jeigu… Nežinau, kokių priemonių reiktų imtis, bet, visų pirma, reikia kelti atlyginimus“, – tikina J. Knyvienė.
„Atlyginimas mokytojo yra mažas. Kadangi norim gerų mokymosi rezultatų, norim, kad tas mokytojas būtų didžiulis vedlys, bet iš tikrųjų mokytojas susiduria su dideliu darbo krūviu“, – sako G. Šukienė.
„Patys mokytojai mokytojo profesiją vertina prasčiau negu visuomenė, nes tikriausiai junta, kad kiti žmonės su aukštuoju išsilavinimu gauna ir didesnę algą, susiduria su mažiau problemų aptarnaudami klientus“, – kalba S. Vaivada.
„Už 5–6 metų didžioji dalis mokytojų išeis į pensiją. Tikrai atsivers didžiulė duobė“, – teigia J. Knyvienė.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė tiki, kad jaudintis nėra dėl ko.
„Turime padaryti viską, kad darbo vieta būtų patrauklesnė. Tą ir darome. Tai ir darbo užmokesčio klausimas. Taip pat daugiau laisvės mokytojui: kad pats galėtum rinktis laisvai savo mokymo metodus. Taip pat biurokratijos mažinimas. Tai yra dalykai, su kuriais mes dirbame. Aišku, situacija nepasikeis per vieną dieną“, – tikina J. Šiugždinienė.
Praėjusių metų duomenimis, pedagogų šalies bendrojo ugdymo mokyklose dirbo kiek daugiau nei 31 tūkstantis. Jie mokė beveik 330 tūkstančių moksleivių.
