Kyla skurdo banga: yra gyvenančių iš 140 eurų per mėnesį pensijos ar 180 eurų pašalpos

Į labdaros valgyklas jau dabar traukia vis didesnės skurstančiųjų minios. Labdaros organizacijos priverstos didinti maisto užsakymus ir kviečia Vyriausybę atsikvošėti – skubiai gelbėti skęstančiuosius skurde.

Vilniaus socialinės pagalbos ir integracijos centre „Betanija“ – nemokamų pietų ir maisto produktų dalijimo metas. Ten atėjusiam Vytautui 62-eji metai. Kiemsargiu dirbęs vyras nuo gruodžio neteko darbo.

„Kaip mano vienas mašinistas, dirbome kartu, sakė, į pensiją išeisime priekin kojom. Aš jau senas, man sunku įsidarbinti“, – sako bedarbis Vytautas.

Vyras sako, kad išgyventi iš 300 eurų bedarbio išmokos sudėtinga, tad bent nemokamas maistas palengvina dalią. Sugriežtėjus karantinui, pastaraisiais mėnesiais maisto ateina vis daugiau galo su galu nesuduriančių vilniečių:

„Pašalpa 180 eurų kažkur, neužtenka, todėl čia ir ateinam, maža pašalpa. Man 58 metai. Jei ne koja, nugara, pastoviai pas daktarus vaikštau. Dėkinga, kad duoda maisto, nors kažką pavalgyti.“

„Anksčiau gaudavau 127 eurus, truputį pridėjo, nedaug. Aš pensijos gaunu 140 eurų, gyventi reikia kažkaip.“

„Čia būna neblogi paketai, pasinaudojam.“

Nemokamo maisto porcijų centro darbuotojams šiuo metu tenka ruošti daugiau nei, pavyzdžiui, rudenį, pasakoja Betanijos vadovas.

„Metų pradžioje mes per savaitę išdalindavome apie 750 porcijų karšto maisto ir davinių. Dabar skaičius padidėjo iki 900 per savaitę. Tikėtina, jie dar kažkiek augs. Šalčiai negąsdina žmonių, vis tiek ateina, stovi ir laukia šaltyje. Daugiausia tai vyresnio amžiaus žmonės, senjorai, benamiai“, – pasakoja Socialinės pagalbos ir integracijos centro „Betanija“ vadovas Miroslavas Seniutis.

Žiemą padidinę maisto dalijimo apimtis, centro darbuotojai ruošiasi dar sunkesniems laikams.

„Po Velykų planuojame maitinti kiekvieną dieną, dalinti maistą. Tai per savaitę išdalytų porcijų skaičius augs. kad užtikrintume žmonėms galimybę gauti maistą kiekvieną, o ne kas antrą dieną“, – teigia M. Seniutis.

REKLAMA

Matydami tokius augančius paramos prašytojų srautus, visuomenininkai skelbia pavojų – skurstančių priešpensinio amžiaus bedarbių, vaikus auginančių vienišų mamų, neįgaliųjų daugės.

„Asmeninės žmonių situacijos blogėja. Yra ir ankstesnių krizių patirtis. Žmonės, kurie ilgą laiką užsibūna tokioje finansinėje padėtyje, jų situacijos blogėja, vis sunkiau susirasti darbą, jei neteko, pradeda slėgti rūpestis, kaip išlaikysiu save ir šeimą. Padėtis blogėja“, – kalbėjo Skurdo mažinimo tinklo vadovė Aistė Adomavičienė.

Jau iki pandemijos šalyje absoliučiame skurde, kai žmogus neturi pakankamai lėšų maistui ir rūbams nusipirkti, buvo per 200 tūkst. asmenų. Tai yra kaip visa Klaipėda. O santykiniame skurde, kai kasdien sprendžia dilemą – verčiau namus pasišildyti ar sočiau pavalgyti, gyvena pusė milijono tautiečių, tai yra kaip Vilnius. Atšaukus karantiną ir sumažėjus valstybės paramai nukentėjusioms įmonėms, antroje metų pusėje gali pasipilti jų bankrotai, o tai reiškia dar daugiau bedarbių ir skurstančiųjų. Ir pastaraisiais metais mažėjęs skurstančiųjų lygis vėl gali pradėti didėti.

„Tikėtina, kad 2021 – 2022 metais gali ropštis atgal skurdo rodiklis. Jei pavyktų išlaikyti, būtų tobula, mes priartėtume prie Europos“, – sako buvęs ministras Linas Kukuraitis.

Vyriausybės atstovai pripažįsta dar didesnio skurdo grėsmę, tačiau mėgina guostis, kad ir iki šiol padėtis buvo prasta.

„Yra šita problema, ji įsisenėjusi, per pandemiją ji negerėja, faktas. Bet statistiniai duomenys vėluoja. O apklausų duomenys rodo, kad situacija nėra gera. Bet sunku nustatyti, kuris konkrečiai asmuo dabar nukentėjęs dažnu atveju“, – pasakoja viceministras Vytautas Šilinskas.

Skurdo mažinimo organizacijos ragina Vyriausybę naikinti mokesčių lengvatas, kuriomis naudojasi pasiturintys gyventojai, iki minimalios algos padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį, dėl to dešimtadaliu padidėtų mažiausios algos. Mat socialinės išmokos yra nedidelės.

REKLAMA

„Vidutinė parama nedidelė, nesiekia 100 eurų žmogui. Išsidalina šeimos nariams, dar daug sąlygų“, – teigia A. Adomavičienė.

ES rekomenduoja kovojant su skurdu valstybei remti žmonių įdarbinimą, kad jie patys užsidirbtų ir neprašytų pašalpų. Taip pat keisti mokesčių sistemą, kad mažai uždirbantys mokesčių mokėtų mažiau, o turtingieji – daugiau. Vyriausybė žada eiti šiuo keliu, tačiau konkrečių priemonių dar neįvardina. Beje, ir žadėtąjį gyvulių ūkio mokesčių keitimą atidėlioja.


Rašyti komentarą...
I
Is Europos
2021-03-27 08:37:44
Pranešti apie netinkamą komentarą
Ir ką šituo straipsnių norite pasakyti tipo žmonės nežinojo, kad Lietuva tai korumpuota šalis kurioje gyvena dvi Lietuvos skurdžiai ir turčiai cha visa Europa žino jūsų ta Lietuva ruskis tesutinka pas jus važiuoti dirbti na dar koks lietuvis sumasto gryzti žiniasklaidos praplautom smegenim. Palyginti su kitomis šalimi tai jus apgailėtini kas dešimtas lietuvis skolose merdija ir is jo visi uzdirbineja babkes:))))) o apie pencininkus nėra ką ten kalbėti pamatai juos ir suprasti nesunku kokia tavo ateitis laukia Lietuvoje.
Atsakyti
-19

J
Jau
2021-03-27 08:33:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
O bankai pilni milijardų, nekilnojamas turtas šluote šluojamas. Reiškia lobsta kitų žmonių sąskaita. Štai tau ir gerovės valstybė

Atsakyti
-12

A
Ada
2021-03-27 08:23:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
Valdzia to ir sieke,kad liaudis nuskurst...liangviau vadovaut,alkaniem...neismanantien...piktiem
Atsakyti
-11

SKAITYTI KOMENTARUS (97)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų