Į kosmosą iš Prancūzijos Gvianoje esančio kosmodromo kyla Europos kosmoso bendrovės „Arianespace“ raketa „Vega“.
O kartu su ja ir vienintelės Lietuvos kosminių technologijų bendrovės „NanoAvionics“ mažasis palydovas „Bravo“.
„Iš tikrųjų, palydovo paleidimas, arba raketos paleidimas, yra tik pusė darbo, nes mums dar svarbesnė dalis yra po to gauti pirmą signalą iš palydovo ir pasižiūrėti, ar ten viskas yra tvarkoje, ar visos sistemos veikia nominaliai, kaip ir turėtų veikti“, – sako komercijos direktorius Linas Sargautis.
Ir, užgniaužus kvapą, to signalo laukti tenka net 17 valandų. Visgi lietuviškoji kosminė odisėja – sėkminga. „Bravo“ išmetamas į orbitą, kur užmezga ryšį ne tik su savo kūrėjais Žemėje, bet ir su nuo sausio čia skriejančiu savo palydovu dvyniu „Charlie“.
„Kiekviena palydovo misija yra labai unikali. Sukurti palydovą trunka metus, kartais netgi ir ilgiau. Tai yra labai ilgas darbas, tad sužinoti, kad misija yra sėkminga, yra pats geriausias įvertinimas visai komandai“, – pasakoja L. Sargautis.
Dabar abu lietuvių kurti palydovai milžinišku greičiu greičiu skrieja 500 kilometrų aukštyje.
„Šie palydovai yra maždaug tokio dydžio. Jie turi dar ir išsiskleidžiančias Saulės paneles. Tai jis padidėja maždaug iki tokio dydžio. Ir greitis palydovų yra iš tikrųjų stebinantis. Na, sunku suvokti. Tai yra apie 7 kilometrai per sekundę. Tokiu greičiu važiuojant iš Vilniaus į Kauną, nuvažiuotum per keliolika sekundžių“, – teigia technikos direktorius Ernestas Kalabuckas.
„Charlie“ ir „Bravo“ renka duomenis apie radijo dažnių pasiskirstymą Žemėje, kurie padės mokslininkams kurti ateities ryšio sistemas.
„Visi žinome, kad šiuo metu Žemėje yra tikrai labai daug mobiliųjų telefonų, WiFi įrenginių, ryšio visokių sistemų, kurios skleidžia radijo bangas. Iš tikrųjų, radijo bangos yra kaip tam tikras gamtinis išteklius, resursas, kuris yra ribotas, ir jį reikia naudoti protingai ir tinkamai. Tokiu būdu šie palydovai matuos, kaip šis resursas yra naudojamas“, – kalbėjo E. Kalabuckas.
Dešimtmetį orbitoje skriesiantys „Charlie“ ir „Bravo“ – vadinamieji mažieji palydovai – turi ir labai sudėtingą, tiksliausią navigacijos sistemą su žvaigždžių sekimo posisteme, kurią pasauliui pristatė ne kas kitas, o mūsų tautiečiai.
„Yra speciali kamera, kuri nufotografuoja žvaigždes, kurios matosi orbitoje skrendant. Ta nuotrauka yra lyginama su tam tikrų žvaigždžių žemėlapiu. Tuo metu yra suprantama, į kurią pusę yra pasisukęs palydovas. Be tos sistemos jis vartytųsi, atsitiktiniu būdu suktųsi ir būtų sunku su juo susisiekti“, – sako E. Kalabuckas.
Iš viso „NanoAvionics“ į kosmosą yra paleidę 8 palydovus, du iš jų, įvykdę misiją, jau sudegė Žemės atmosferoje. Dar keliolika palydovų skrydžiams lietuviai ruošia.
„Mes kuriame palydovus, kurie sveria nuo 5 kg ir yra dydžio kaip forminės duonos kepalas iki palydovų, kurie sveria 120 kg. Tai ta kaina, iš tikrųjų, labai varijuoja. Tai, tarkim, visa palydovo misija, paleidimas, pats palydovas ir valdymo paslaugos gali kainuoti nuo 0,5 mln. eurų iki 3 mln. eurų, priklausomai nuo jo dydžio ir sudėtingumo“, – pasakoja L. Sargautis.
Be to, neseniai lietuvių įmonė pradėjo bendradarbiauti su NASA. Jai „NanoAvionics“ kuria platformą, kurioje į orbitą bus iškelta NASA Saulės burių sistema. Maždaug 74 kvadratinių metrų ploto Saulės burę ateityje planuojama naudoti mažuosiuose palydovuose vietoje įprastų reaktyvinės traukos variklių.
„Burės eksperimentas eksperimentas parodys, ar galima naudoti būtent tokio tipo variklį palydovo tarpplanetinėms misijoms. Tai vienas iš tokių ambicingiausių projektų, prie kurių mes prisidedame“, – teigia L. Sargautis.
„NanoAvionics“ yra vienintelė mažųjų palydovų gamintoja Baltijos šalyse, savo padalinius turinti ne tik mūsų šalyje, bet ir Jungtinėje Karalystėje bei Jungtinėse Valstijose.
