Uostas su nerimu žvelgia į ateitį: prognozuoja, kad naujausias sankcijų Rusijai paketas dar labiau sumažins plukdomų krovinių skaičių.
Klaipėdos uoste šiais metais darbo mažiau nei anksčiau. Putino kariams įžengus į Ukrainą ir Vakarams įvedus Rusijai sankcijas, krovinių skaičius pradėjo kristi. Klaipėdos uoste didžiąją dalį krovinių sudarydavo trąšos, dabar birių krovinių terminalas darbus sustabdė.
„Trąšos nebevažiuoja iš Baltarusijos – tiek azotinės, tiek kalio trąšos. Jos sudarė apie 32 procentus Klaipėdos uosto krovos, tai yra didžioji dalis. Kita dalis yra Lietuvos fabrikų „Achemos“ ir „Lifosos“ laikinas sustabdymas“, – aiškina uosto direkcijos vadovas Algis Latakas.
„Kompanijos, kurios buvo labiau susijusios su rytų rinkomis, jos neteko žymiai daugiau krovinių, tos kurios buvo labiau diversifikavusios veiklą, nuosmukis mažesnis“, – teigia Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika.
Europos Sąjunga plečia sankcijų sąrašą Rusijai. Dėl to Klaipėdos uostas į ateitį žvelgia su nerimu.
„Jeigu bus apribojimas tam tikroms prekėms, kurios šiandien dar gali keliauti į Rytų šalis, į Rusiją. Jeigu toms prekėms bus apribojimai, konteinerių dalis Klaipėdos uosto nepasieks“, – sako A. Latakas.
Aštuntuoju sankcijų paketu Europos Sąjunga pratęsia importo draudimą plieno gaminiams, kurių kilmės šalis yra Rusija, arba kurie yra eksportuojami iš Rusijos. Apribojimai taikomi medienai, popieriui, cigaretėms, plastikui, kosmetikai, juvelyrikai, aviacijos prekėms, elektroniniams komponentams, cheminės medžiagom, ginklams, jų komponentams.
Per devynis šių metų mėnesius Klaipėdos uoste perkrauta 27 milijonai tonų krovinių, beveik 5 milijonais mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį, tačiau uostas viliasi, kad metus užbaigs geriau, nei prognozavo anksčiau. Tikslas: 35 milijonai tonų krovinių.
„Tai yra žymiai daugiau nei prognozavom, kritimą prognozavom apie 32 procentus. Trys ketvirčiai pasibaigė, tai dabar matom, kad 19,3“, – kalba A. Latakas.
Geresnius rezultatus uostui padeda pasiekti išaugęs kitų krovinių skaičius.
„Dujų, kurių į Klaipėdą yra rekordiškai daug vežama. Grūdai, tikėtina, kad jų krova augs“, – sako A. Latakas.
„Jeigu anksčiau mes buvome daugiau orientuoti į žaliavas ir įvairias medžiagas iš rytų, tai šiuo metu rinkos kryptys pasikeitė. Stebime importo gausėjimą iš jūros: statybinės medžiagos, trąšos metalai, kurie anksčiau buvo gabenami geležinkeliu į Lietuvą“, – tvirtina V. Šileika.
Kiti Baltijos šalių uostai laikosi geriau nei Klaipėda. Esą Latvijoje krovinių daugėja: ten pozityvius pokyčius lėmė auganti anglių krova.
