klaipėdos uostas

Klaipėdos valstybinis uostas stiprina bendradarbiavimą su JAV, siekdamas didinti krovinių srautus, plėtoti kruizinę laivybą ir stiprinti logistikos ryšius – Lietuvos ir JAV verslo forume Klaipėdos uosto direkcija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su Majamio uostu, taip pat ketinimų laišką su „Corpus Christi“ regionine ekonominės plėtros korporacija. „JAV Klaipėdos uostui – svarbi partnerė ir reikšminga prekybos kryptis.

Klaipėdos uostas per aštuonis šių metų mėnesius perkrovė beveik 27 mln. tonų krovinių – 7 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, ketvirtadienį pranešė uosto direkcija. Sausį–rugpjūtį uoste perkrauta beveik 9,5 mln. tonų krovinių konteineriuose – 11 proc. daugiau, 912 tūkst. standartizuoto dydžio konteinerių (TEU) – 3 proc. daugiau. Ro-ro arba keltais gabenamų krovinių srautas siekė beveik 4,4 mln. tonų ir buvo 2,3 proc. didesnis, krovininių automobilių gabenta 239 tūkst. – 0,8 proc. daugiau.

Iš Klaipėdos uosto jau išplaukė pirmieji šių metų grūdų derliaus kroviniai – laivus naujuoju derliumi pakrovė uoste veikiančios bendrovės „Bega“ ir „Klasco“, taip pat Malkų įlankos terminalas. Anot Uosto direkcijos, šiųmetis naujo derliaus grūdų krovos sezonas Klaipėdos uoste prasidėjo kiek anksčiau nei pernai, o šiuo metu krova jau įgavo pagreitį ir prasideda sezono pikas.  „Po šiam segmentui sudėtingos metų pradžios krova užtikrintai auga ir pasitinkame sezono piką.

Augant keleivių ir laivų srautui, Klaipėdos uostui reikalingas naujas kruizinių laivų terminalas, sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. Pasak jo, dabartinė kruizinių laivų krantinė didžiausiems laivams yra per trumpa. „Ne tik keleivių skaičius didėja, bet taip pat laivai didėja. 2003 m. pastatytoje kruizinėje prieplaukoje buvo planuojama, kad ten galės atplaukti 295 m. ilgio laivas, šiemet jau turime ir 317 m. laivą.

 Ruošiantis pietinių molų statybai, Klaipėdos uoste pradėti parengiamieji statybvietės darbai. Rudenį planuojama pradėti ir pačias statybas, kurios yra pirmasis didžiausio plėtros projekto Klaipėdos uosto istorijoje etapas.

Klaipėdos uostas ieško galimybių investuoti Ukrainoje – nors kol kas nesvarstoma tapti šios šalies uostų terminalų operatoriumi, matomos perspektyvos ateityje prisidėti prie uostų atstatymo, sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas. „Turime savo žmonių Ukrainoje, kurie dirba su politikais, Aukščiausiosios Rados nariais, verslo atstovais. Jei atsirastų galimybė plėstis į Ukrainą, ja tikrai pasinaudotume. Manau, svarbiausias klausimas čia ne finansai.

Seimas po svarstymo pritarė siūlymui dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtros, leidžiant vystyti apie 100 hektarų naujos teritorijos infrastruktūrą ir pritaikyti ją karinio mobilumo poreikiams. Vyriausybės projektą antru balsavimu palaikė 94 parlamentarai, susilaikiusių ar prieštaravusių nebuvo, projektas balsavimui turės grįžti dar kartą.

Europos investicijų bankas (EIB) skolina 100 mln. eurų Klaipėdos uosto plėtrai, pranešė Susisiekimo ministerija. Skelbiama, kad paskolos sutarties sudarymą tarp Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) ir EIB patvirtino laikinai einantis susisiekimo ministro pareigas Juras Taminskas. Sutartis turėtų būti pasirašyta artimiausiu metu.

Klaipėdoje šią savaitę prisišvartavęs JAV karinio jūrų laivyno vadovavimo ir valdymo laivas „USS Mount Whitney“ rodo tvirtą JAV įsipareigojimą Lietuvos saugumui, sako amerikiečių ambasadorė Lietuvoje Kara C. McDonald (Kara Makdonald). „Esame čia, kad gintume laisvę ir saugotume nepriklausomybę. Šis laivas yra galingas pavyzdys ne tik JAV inžinerijos ir technologijų meistriškumo, bet ir apčiuopiamas mūsų partnerystės laisvėje bei pasiryžimo ją ginti simbolis“, – uostamiestyje sakė ambasadorė.

Į Klaipėdą planiniam uosto vizitui antradienį atvyko JAV karinio jūrų laivyno „Blue Ridge“ klasės vadovavimo ir valdymo laivas „USS Mount Whitney“. Kaip pranešė JAV ambasada Lietuvoje, viešnagės uostamiestyje metu laivo įgula ir personalas surengs susitikimus su priimančiosios šalies karinių pajėgų bei savivaldos atstovais, kuriuose aptars jūrinį koordinavimą ir karinių jūrų pajėgų sąveikumą.

Centrinėje Klaipėdos uosto dalyje pirmadienio popietę vykdant krantinių rekonstrukcijos ir statybos darbus išsiliejo dyzelinis kuras, sužalotas žmogus, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pasak uosto direkcijos komunikacijos partnerės Radvilės Rumšienės, dyzelinis kuras išsiliejo iš statinės apie 14.30 valandą. Teritorija nedelsiant aptverta boninėmis užtvaromis, vykdomi išsiliejusio dyzelinio kuro surinkimo darbai.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste penktadienį atidaryta pirmoji Lietuvoje žaliojo vandenilio stotis. Uosto direkcijos teigimu, projektas atvers galimybes aplinkai draugiškais degalais pildyti lengvuosius automobilius ir sunkųjį transportą. Bendrovė skelbia, kad projektas, atveriantis Lietuvai daugiau galimybių plėtoti žaliąją energetiką, kartu yra ir nuoseklaus Klaipėdos uosto direkcijos darbo kuriant modernius bei tvarius sprendimus rezultatas.

Vyriausybė pritarė siūlymui paspartinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pietinės dalies plėtrą, pritraukiant privačių investicijų ir sukuriant apie 100 hektarų (ha) naują teritoriją vidinėje uosto akvatorijoje. Trečiadienio posėdyje pritarta Susisiekimo ministerijos parengtam projektui. Numatoma, kad nauja teritorija būtų formuojama pietinėje uosto dalyje, o investuotojai-nuomininkai būtų atrenkami viešo konkurso būdu, taikant konkurencinio dialogo procedūrą.

Klaipėdos uosto krova per šių metų keturis mėnesius, palyginti su tuo pačiu metu pernai, augo 8 proc. iki beveik 14 mln. tonų krovinių, sako uosto vadovas Algis Latakas. Pasak A. Latako, daugiausiai augo konteinerių krova, o tam įtakos turėjo ir konfliktas Artimuosiuose Rytuose. „Jeigu žiūrėtume tonažą, tai apie 24 proc. padidėjo (konteinerių – BNS) krova. Jeigu žiūrėtume pagal TEU krovą, tai 6 proc. padidėjo krova.

Klaipėdos uosto strateginiams projektams Šiaurės investicijų bankas (ŠIB) skolina 55,5 mln. eurų. Šiaurės investicijų bankas ir Klaipėdos uosto direkcija pasirašė kredito sutartį, užtikrinsiančią galimybes sustiprinti uosto konkurencingumą, atsparumą bei pasiekti tvarumo tikslus, pranešė direkcija.

Seimas ketvirtadienį apsvarstė ir priėmė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą ir grąžintą tobulinti Valstybinio Klaipėdos jūrų uosto įstatymo projektą. Už tai, kad atnaujinta projekto redakcija įsigaliotų įstatyme balsavo 95 Seimo nariai, 4 prieštaravo ir 15 susilaikė. Tiesa, pirmiau vyko balsavimas dėl to, ar įstatymą priimti tokį, koks jis buvo be prezidento pakeitimų, tačiau Seimas tam nepritarė – už balsavo 37, prieš – 59 ir susilaikė 15 parlamentarų.

Klaipėdos jūrų uostas į kruizinių laivų terminalą ir uosto valdymo pastatą investuos daugiau nei 70 mln. eurų. „Šis projektas yra ne tik infrastruktūra, užtikrinanti krovą ir ekonominę veiklą, bet ir erdvė, kuri jungia uostą su miestu. Uostas ateina į miestą, miestas priima uostą. Tai vieta, skirta tiek uosto veiklai, tiek žmonėms“, – Kruizinių laivų terminalo kapsulės įkasimo ceremonijoje penktadienį kalbėjo susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Seimas ketvirtadienį apsispręs dėl Klaipėdos jūrų uosto valdymo pokyčių, panaikinant dvipakopę sistemą – stebėtojų tarybą ir valdybą – paliekant tik valdybą.  Seimui priėmus Vyriausybės inicijuotas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisas kitaip būtų formuojama valdyba – joje būtų trys nepriklausomi nariai ir du deleguoti akcininkės – valstybės. Šiuo metu valdyboje dirba tik įmonės darbuotojai.

Stiprinant Klaipėdos uosto oro erdvės kontrolę, Estijos technologijų bendrovė „HexTech Solutions“ išnuomojo uostui bepiločių orlaivių nuotolinio identifikavimo ir aptikimo sistemą, pirmadienį pranešė direkcija. Kaip BNS nurodė Klaipėdos uosto direkcijos atstovė Radvilė Rumšienė, sandorio vertė siekia 37,5 tūkst. eurų.  „Investuojame į uosto saugumą – kertinę modernaus, patikimo ir efektyviai dirbančio uosto sąlygą“, – pranešime teigė uosto vadovas Algis Latakas.

Į Klaipėdos uostą ketvirtadienį atvyko Vokietijos karinio laivyno fregata „Sachsen“ (F219), pranešė Lietuvos kariuomenė. Pasak jos, fregata šiuo metu yra NATO Nuolatinės parengties 1-os jūrinės grupės (angl. Standing NATO Maritime Group1, SNMG1) vadovaujantis laivas. Vizito metu SNMG1 grupei šiuo metu vadovaujanti Jungtinės Karalystės karininkė komodorė Maryla Ingham susitiko su Lietuvos Karinių jūrų pajėgų vadu jūrų kapitonu Tadu Jablonskiu.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija teismui skundžia Klaipėdos miesto tarybos sprendimą, kuriuo nepritarta bendrovės „Neto“ terminalas planuojamai veiklai. Teritorijoje pietinėje Klaipėdos dalyje bendrovė nori iškrauti ir laikyti atplukdytus automobilius. Tokiai veiklai priešinasi ir gyventojai, skelbia LRT.  Uosto direkcijos vadovo Algio Latako teigimu, toks tarybos sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Seime skinasi kelią Vyriausybės inicijuoti Klaipėdos uosto valdymo pakeitimai atsisakant dvipakopės sistemos – stebėtojų tarybos ir valdybos, kai būtų sudaroma tik valdyba.  Parlamentinis Ekonomikos komitetas trečiadienį bendru sutarimu pritarė tokioms Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisoms.  Komitetas – už Klaipėdos uosto valdymo pokyčius Kaip sakė susisiekimo viceministrė Dovilė Sujetaitė, keičiamas 30 metų galiojęs ir realijų nebeatitinkantis įstatymas.

Ukrainoje viešinti Klaipėdos uosto direkcijos delegacija Odesos uostui perdavė elektros generatorių ir mobilią priedangą, kurie padės užtikrinti saugumą ir sustiprins atsparumą priešui puolant. „Tai jau ne pirmas kartas, kai partnerių Ukrainoje klausiame, ko jiems tuo metu labiausiai reikia, ir stengiamės patenkinti tą poreikį. (...) Tikime, kad mobilioji slėptuvė taps saugiu prieglobsčiu nuo priešo ugnies.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Susisiekimo ministerijos siūlymui keisti Klaipėdos uosto valdymą atsisakant dvipakopės sistemos – stebėtojų tarybos ir valdybos. Tam dar turės pritarti Seimas. Ministerijos teigimu, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme neliktų nuorodos į konkretų valdymo modelį, tačiau planuojama įtvirtinti vienpakopį modelį.

Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT) pernai perkrovė 6,8 mln. tonų krovinių – 2 proc. mažiau nei 2024 metais, kai krova siekė 6,9 mln. tonų, antradienį pranešė KKT.  „Nors konteinerių krova sumažėjo, šie metai buvo labai svarbūs kokybiniu požiūriu. Terminalą pasiekė nauja konteinerinė linija „One“, taip pat aptarnavome didžiausią konteinerinį laivą per visą terminalo istoriją“, – pranešime teigė KKT generalinis direktorius Vaidotas Šileika.

Klaipėdos uosto direkcijos laivyną netrukus papildys du Estijos Saremos salos laivų statykloje baigiami statyti hibridiniai locmanų kateriai, kainuosiantys beveik 6,5 mln. eurų (be PVM). Bendrovės „Baltic Workboats“ statomi elektrine-dyzeline pavara varomi kateriai jau nuleisti į vandenį, juose sumontuotos visos sistemos ir mechanizmai, dyzeliniai jų varikliai bus įsijungiami tik prireikus daugiau galios, pranešė uosto direkcija.

Klaipėdos uosto dugną tvarkė ir aplink Lietuvos suskystintų gamtinių dujų terminalą plušo su Rusijos žvalgyba susijusi įmonė. Tokią informaciją surinko tarptautinė komanda: Ukrainos, Latvijos ir Lietuvos žurnalistai. Pasak tyrimo autorių ir saugumo ekspertų, į Rusijos rankas galėjo patekti svarbūs duomenys apie uostą, o šią informaciją Rusija galės panaudoti karo metu, pavyzdžiui, stabdant sąjungininkų iš Vakarų paramą. Plačiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Klaipėdos uosto krovos kompanijos kaip reikiant susikirto su „Lietuvos geležinkeliais“. Pastarųjų krovinių vežimo įmonė pareiškė, kad nuo kitų metų iki 60 procentų didins paslaugų tarifus. Toks pabrangimas uosto įmonių klientams atsieis papildomus šimtus tūkst. eurų, tad tikėtina, jie vietoje Klaipėdos, pasirinks patrauklesnį Rygos uostą, o dėl to nukentės Lietuvos ekonomika. Vien per 9 šių metų mėnesius geležinkeliu Klaipėdos uostą pasiekė 5 milijonai tonų krovinių.

Nuo šių metų sausio iki spalio Klaipėdos uoste perkrauta beveik 32 mln. tonų krovinių. Tai, uosto teigimu, 10 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. „Šiemet krova Klaipėdos uoste auga nuosekliai ir stabiliai, o tai reiškia, kad verslas gamina, eksportuoja ir ieško naujų rinkų.

Klaipėdos apygardos teismas laikinai uždraudė Klaipėdos jūrų uosto direkcijai vienašališkai nutraukti 0,9 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį su įmone „Sūduvos statyba“ dėl užteršto grunto aikštelės statybos bei laikinai sustabdė sutarties įgyvendinimą, BNS pranešė teismas. Teismas spalio 23 dieną patenkino „Sūduvos statybos“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Įmonė prašė priteisti iš Klaipėdos uosto direkcijos 62 tūkst. eurų bei nutraukti rangos sutartį per teismą.

Argumentuodama siekiu efektyviau valdyti Klaipėdos uosto direkciją, Susisiekimo ministerija siūlo atsisakyti dvipakopio valdymo modelio – stebėtojų tarybos ir valdybos. Anot ministerijos, planuojama atsisakyti stebėtojų tarybos, be to, keistųsi ir valdybos sudarymo modelis – joje būtų trys nepriklausomi nariai ir du deleguoti akcininko, tai yra valstybės. Šiuo metu valdyboje dirba įmonės darbuotojai.

Klaipėdos jūrų uostas iki 2027-ųjų pabaigos skirs dar 3,4 mln. eurų į uostą vedančių  uostamiesčio gatvių remontui. Uosto vadovas Algis Latakas ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus pirmadienį pasirašė tai numatantį susitarimą. A. Latako teigimu, nuo 2020 metų direkcija miesto infrastruktūrai skyrė apie 9 mln. eurų, o su nauja investicija ši suma sieks  12,5 mln. eurų.

Į Klaipėdos uostą antradienį atplaukė paskutinis kruizų laivas šį sezoną – „Norwegian Prima“. Uosto vadovas Algis Latakas sako, kad šiemet Klaipėdą aplankė rekordinis skaičius turistų – beveik 77 tūkst., 59 laivai iš planuotų 63-jų. „Sezonas buvo geras tuo, kad prasidėjo visiškai netikėtai, vasario 20 dieną, niekada taip anksti laivų neturėjome, tai rodo, kad kruizinių laivų keleiviai, turistai, vis labiau pamėgsta Šiaurės šalis“, – žurnalistams antradienį Klaipėdoje sakė A. Latakas.

Ar vandenilis pakeis dyzeliną bei benziną, o gal net elektrą bei kokie šių, ateities kuru vadinamų dujų pliusai bei minusai, aiškinosi Belgijoje dirbdama TV3 žinių komanda. Antverpene pastatyta viena pirmųjų pasaulyje vandenilio kolonėlių laivams bei automobiliams, analogišką jau rengia ir Klaipėdos uostas. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže. Antverpeno uoste Belgijoje stovi niekuo neišsiskirianti degalų kolonėlė. Lietuvoje tikrai daug įmantresnių ir gražesnių.

Prasidėjus karui Ukrainoje, geopolitinis neapibrėžtumas paveikė ir jūrinio susisiekimo sektorių – sudėtinga situacija tarptautinėje rinkoje įtakos turėjo ir investicijoms bei krovos srautams, sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Klaipėdos uosto direkcija išrado būdą, kaip kovoti su rusų skleidžiamais GPS trikdžiais. Į uostamiestį įplaukiančius laivus pasitinkantys locmanų kateriai naudoja specialią įrangą, kuri rusų piktas užmačias paverčia bergždžiomis. Tokių priemonių teko imtis, kai GPS trukdžiai ėmė nuolat kenti laivybai, o vienas kruizinis laivas prie pat Klaipėdos tiesiog apsisuko ir nuplaukė. Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija, laimėjusi Jurbarko savivaldybės skelbtą aukcioną ir tapusi vienos miesto uosto krantinių nuomininke, per trejus metus už maždaug 1 mln. eurų parengs ją krovinių gabenimui, pranešė  bendrovė. Pasak uosto vadovo Algio Latako, Jurbarko uosto vystymas yra ne tik regioninis, bet ir nacionalinis projektas – jis atvers galimybę krovinius gabenti vidaus keliais. „Tam tikra prasme Klaipėdos uostas – mūsų šalies vartai į pasaulį – prasidės Jurbarke.

Klaipėdos uostas skelbia kruizinės laivybos aktyviojo sezono pradžią. Šįryt uosto vartus kirto „MSC Poesia“, į miestą atplukdęs apie 2,5 tūkst. turistų. Šiemet Klaipėdos uoste iš viso laukiama daugiau kaip 60 kruizinių laivų – apie 17 proc. daugiau nei pernai, o birželis ir liepa bus patys intensyviausi mėnesiai. Kruizinės laivybos sektorius Klaipėdos uoste – ne tik su augimo tendencijomis, kartu jis žymi ir didėjantį indėlį į aplinkosaugą.

Klaipėdos uostas pradėjo kruizinės laivybos sezoną –  penktadienio rytą į uostą įplaukė laivas „MSC Poesia“, atplukdęs apie 2,5 tūkst. turistų, pranešė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Šiemet Klaipėdos uoste iš viso laukiama 62 kruizinių laivų – 17 proc. daugiau nei pernai, o birželis ir liepa bus patys intensyviausi mėnesiai.   „Kruizinė laivyba Klaipėdos uoste kasmet stiprėja – auga laivų ir turistų skaičius, didėja dėmesys tvarumui.

Klaipėdos uostas šiemet sausį–kovą pakrovė 9,7 mln. tonų krovinių – 15 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu, penktadienį pranešė uosto direkcija. „Fiksuojame svarų krovos augimą bei dar labiau stipriname savo pozicijas regione. Rekordiniai rezultatai ir auganti rinkos dalis rodo, kad mūsų strateginiai sprendimai veikia, o partneriai renkasi Klaipėdos uostą kaip patikimą ir modernų“, – pranešime teigė uosto vadovas Algis Latakas. Krovinių konteineriuose krova šiemet augo 33 proc. iki 2,9 mln.

JAV muitų karą ir dėl jo kylantį ekonominį nestabilumą Klaipėdos uostas išgyvena du kartus, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Laimonas Rimkus. Anot jo, poveikis uostui yra dvigubas tuomet, kai Lietuvos įmonės nesiryžta importuoti žaliavų, ir vėliau dėl to į JAV neiškeliauja lietuviška produkcija.

Klaipėdos jūrų uosto direkcija valstybei šiemet tikisi išmokėti 16–19 mln. eurų dividendų, sako jos vadovas Algis Latakas.  „Vien uosto direkcija už 2024 metus – neturime galutinių skaičių (finansinių rezultatų – BNS), jie turbūt bus balandžio mėnesį, – bet maždaug sumokėsime tą pačią sumą dividendų – tarp 16–19 mln. eurų – į valstybės iždą“, – naujienų portalui „Verslo žinios“ sakė A. Latakas.  Pernai Klaipėdos uostas valstybei išmokėjo 19,5 mln.

Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad, siekiant didesnio uosto konkurencingumo, jo plėtra ateityje turėtų persikelti toliau nuo miesto centro. „Matome, kas vyksta Europos uostuose (...), kokia vyksta konversija – iš miesto centro uostai stengiasi eiti lauk. Kodėl? Todėl, kad pasidaro labai brangu dirbti. Lygiai tas pats bus ir Klaipėdoje“, – interviu „Verslo žinioms“ pirmadienį sakė A. Latakas.

Klaipėdos uostas pernai perkrovė 35,5 mln. tonų krovinių – 8 proc. daugiau nei 2023 metais.  Anot Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktorius Algio Latako, praėjusiais metais, nepaisant geopolitinių iššūkių, uostas iškilo pirmuoju pasirinkimu Baltijos šalyse. „Kol aplinkiniai uostai vis dar ieško būdų įveikti sunkumus, Klaipėda demonstruoja stabilų augimą.

Gruodį Lietuvai išpirkus ir perėmus Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo laivą-saugyklą „Independence“, daugiau atsakomybių teks už transporto saugą atsakingoms šalies institucijoms bei jo savininkės „KN Energies“ darbuotojams, be to, laivas bus tikrinamas dažniau.  Pasak Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Vandens transporto departamento direktorės Vilmos Ketlerienės, SGD laivo patikra bus atliekama kasmet, o ne kas dvejus metus, kaip iki šiol.

Klaipėdos uoste trečius metus iš eilės perkrauta daugiau nei milijonas standartizuotų konteinerių (TEU), pranešė uosto direkcija. Pasak jos, TEU apimtys šiemet jau pasiekė 1 mln. 20 tūkst. „Šis pasiekimas (...) leidžia Klaipėdos uostui būti tarp stipriausių uostų Baltijos jūros rytinėje pakrantėje“, – pranešime sakė Uosto direkcijos vadovas Algis Latakas. Pernai Klaipėdos uoste perkrauta 1 mln. 50 tūkst. tokių krovinių, o pirmą kartą istorijoje daugiau nei milijonas (1 mln. 47 tūkst.

Į Klaipėdos uostą atplaukiantys laivai ateityje, tikėtina, galės pasipildyti alternatyvių degalų – metanolio, amoniako ar žaliojo vandenilio. Klaipėdos uostas kartu su kitais Europos uostais dalyvauja „Interreg“ Baltijos jūros regiono programos finansuojamame projekte. Visoms šalims skirtas 2,28 mln. eurų ES finansavimas, iš kurių Klaipėdai – 181 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Klaipėdos uostas per 10 šių meų mėnesių perkrovė 29 mln. tonų krovinių – 7 proc. daugiau nei pernai tuo pat metu. Didžiausios įtakos tokiam rezultatui turėjo pastaraisiais metais auganti transporto priemonių, konteinerių, statybinių medžiagų, geležies ir plieno gaminių, metalo laužo ir medienos, grūdų krova, ketvirtadienį pranešė uostas.  Generalinių krovinių – konteineriuose, medienos, geležies ir plieno gaminių, metalo konstrukcijų, ro-ro krovinių – šiemet krauta 15 mln. tonų (13 proc.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė patikslinti Klaipėdos uosto laivybos kanalo ribas, iš kurio gilinimo, platinimo ir valymo darbų metu iškastas smulkus smėlis būtų panaudotas pajūrio juostos krantotvarkos darbams. Smėlis bus panaudotas Melnragės–Girulių rajono priekrantės dugno ir kranto sąnašynų papildymo darbams, taip pat papildyti labiausiai pažeistoms žemyninės dalies apsauginio paplūdimio kopagūbrio vietoms, nurodytoms aplinkos ministro tvirtinamoje pajūrio juostos tvarkymo programoje.