Kalbėdamas apie uosto konkurencingumą, A. Latakas taip pat pažymi – nors jam didinti yra svarbi uosto plėtra, ne ką mažiau reikšmingas yra darnus uosto santykis su vietos bendruomene, jos palaikymas ir tarpusavio ryšys.
„Vystant pietinę uosto dalį, yra tam tikras poreikis, kurį mes turbūt galėtume pririšti prie bet ko – yra poreikis tam tikrų gamyklų, kurios galbūt norėtų ateiti. Tai daugiau plieno gamybos įmonės, kurios domisi, kaip šiandien yra gana populiaru, gaminti žaliąjį plieną, nenaudojant geležies rūdos ir kitų gamtą teršiančių dalykų. Yra ir tokių pamąstymų. Matysime, kokie investuotojai ateis ir kokie atitiks tas sąlygas, kurie geriausiai mums pasiūlys savo dalyvavimą“, – laidoje „ELTA Kraštas“ kalbėjo A. Latakas.
Jau skelbta, kad pietiniame Klaipėdos uoste planuojama suformuoti naują 100 hektarų teritoriją, įrengti naują konteinerių terminalą ir vykdyti jūrinės inžinerinės pramonės veiklą, be to, tikimasi pritraukti 600 mln. eurų investicijų į infrastruktūrą.
Anot A. Latako, bendrovė stebi augantį investuotojų susidomėjimą uosto plėtros planais ir naujais projektais.
„Kas vyksta projektuojant naujas teritorijas, ir tą pietinę (uosto – ELTA) dalį – matome, kad susidomėjimas Klaipėda yra didelis. (…) Dėl pietinės dalies tikrai turime tarptautinį susidomėjimą, mums reikia partnerių ir tikiu, kad tas užsispyrimas, noras padaryti, tas valdžios palaikymas, kad Klaipėdos uostui reikia plėstis, leis mums tuos projektus įgyvendinti“, – tikino A. Latakas.
„Uoste, kalbant apie mūsų projektus, didžiąja dalimi interesas yra iš laivybos linijų, laivybos linijos visada gabena ir tam tikrą dvigubos paskirties krovinį, tai natūralu. Neturime uoste intencijų, kad tai galėtų būti kažkokios karinės pramonės objektas ir panašiai, bet reikia suprasti, kad uosto paskirtis yra, esant ekstremaliai situacijai, esant karinio atvejo situacijai, uostas yra ta vieta, kuri turi užtikrinti karinį mobilumą“, – pažymėjo valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas.
Dėl to, A. Latako teigimu, Klaipėdos uostas ruošiasi karinei logistikai – užtikrinti tinkamą įrangą ir plotus priimti sąjungininkų siunčiamus krovinius, taip pat karinius vienetus, prireikus ir vykdyti sklandžią gyventojų evakuaciją.
„Mes turbūt nekalbame apie fabrikus, bet kalbame apie kitas uosto funkcijas, kurias uostas turi užtikrinti“, – sakė A. Latakas.
Visgi, jo teigimu, siekdama darnaus uosto vystymosi kartu su Klaipėdos miestu, bendrovė taip pat ieško būdų kurti abipusį ryšį – investuoja į uostamiesčio infrastruktūrą, kultūrinį gyvenimą.
„Pasiimdamas (…) miesto paslaugas uostas tikrai atiduoda tam tikrą savo socialinį indėlį į Klaipėdos gyvenimą. (…) Turėtume kalbėti apie tą santykį per tokius pamatuojamus dalykus kaip indėlis piniginis į infrastruktūrą, kuri uosto sukuriama mieste, tai yra ir privažiuojamieji keliai prie uosto, kuo naudojasi patys miestiečiai, iš tokių svarbesnių dalykų – per paskutinius metus buvo ir molo rekonstrukcija“, – aiškino uosto vadovas.
„Tų daugybę sąlyčio taškų mes tikrai turime – aš manau, kad šiandien ypatingai turime tą pabrėžti, kad (uostas ir miestas – ELTA) esame kaip vienas vienetas, kur yra ir iš vienos pusės indėlis, ir iš kitos“, – akcentavo A. Latakas.
Mano, kad Klaipėdos uostas atlaikė geopolitinius sukrėtimus
Dėl geopolitinės situacijos Lietuvoje mažėjant užsienio investicijų srautams, A. Latakas pažymėjo, jog su šiais iššūkiais susiduria ir valstybinis Lietuvos uostas.
Visgi, jo vadovo teigimu, po 2022-ųjų įvykusius geopolitinius sukrėtimus uostas atlaikė, o rimtų ketinimų įsitvirtinti regiono jūrinės logistikos rinkoje turintys investuotojai supranta galimas rizikas ir yra pasiruošę jas prisiimti.
„Manau, kad rimtame versle, kuris žiūri į ateitį, jis supranta, kad turbūt ne viską suprognozuosi ir tam tikra dalis rizikos dalis yra paliekama. Rimtas verslas tą regiono riziką, matyt, mato, ją vertina, bet turbūt nemato tokios rizikos, kad čia neateiti su investicija – jeigu tu nori užsiimti poziciją, jeigu tu mataui, kad ateity tau tai atneš pelną, tu nori užsiimti tam tikrą poziciją regione“, – kalbėjo A. Latakas.
„Klaipėda šiandien visame Europos uostų kontekste yra labai gerai vertinama ir yra labai aukštame lygyje – tiek savo darbo našumu, tiek savo turėjimu terminalų, tiek įrangos, tiek technologijų, tiek savo veiksmuose energijos transformacijos srityje, tiek žalumo srityje“, – akcentavo jis.
Uosto vadovo teigimu, krovos ir pajamų rezultatai rodo, kad tęsiantis geopolitiniams iššūkiams Klaipėdos uostas „nenuėjo į stagnacijos būseną“, ieškojo būdų pritraukti krovinių iš Vakarų, Šiaurės valstybių.
„Lyginant su praeitais metais, šiemet per septynis mėnesius uosto krova didėjo 15–16 proc., (…) o jeigu 2024-uosius lygintume su 2023 metais, tai 8 proc. (fiksuotas augimas – ELTA)“, – aiškino uosto vadovas.
„Tai reiškia, kad prasideda augimas, kai mes matome aplinkui, kad kai kuriems uostams dar tęsiasi kritimas, tai tikrai rodo, kad uostas ne tik normaliomis sąlygomis gali gerai jaustis, bet mūsų stiprybę tai ir parodo, kai kažkokia situacija yra neeilinė, kaip šią situacija galima išgyventi“, – teigė jis.
Uostas per metus užfiksavo apie 150 GPS trikdžių atvejų
Per pastaruosius metus regione fiksuojant vis daugiau atvejų, kai Rusija slopina GPS ryšį, o dėl to sutrinka susisiekimas tiek oru, tiek vandeniu, A. Latakas pažymėjo, jog ši problema trikdo ir Klaipėdos uosto darbą – nuo metų pradžios tokių GPS sutrikdymų atvejų uostas fiksavo apie 150.
„Mes, kaip uostas, (GPS trikdžius – ELTA) pajutome vykdydami savo veiklą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio. Pirmieji atvejai atsitiko, kai laivas plaukdamas savo elektroniniuose jūrlapiuose mato, kad jis nėra toje vietoje, kurioje turėtų būti pagal savo sistemas navigacines“, – kalbėjo uosto vadovas.
„Tie trikdžiai didėjo, šiai dienai turbūt skaičiuojame apie 140–150 tokių atvejų (…) nuo gruodžio pabaigos, nuo sausio pirmos“, – pridūrė A. Latakas.
Jo teigimu, dėl šių trikdžių uostas patyrė ir finansinių nuostolių, į uostą neįplaukė vienas kruizinis laivas, kuriuo plaukė apie 2 tūkst. keleivių.
Visgi, pasak A. Latako, šiuo metu turimos technologijos leidžia mažinti GPS trikdžių žalą paties uosto veiklai – veikia radarai, pasitelkiamos locmanų paslaugos, kiti hidrografiniai įrenginiai, todėl incidentų uosto teritorijoje trikdžiai nesukėlė.
„Atradome, kad yra tam tikri sisteminiai dalykai, kuriuos pakeitus problemą galima išspręsti“, – akcentavo jis.
Kaip jau skelbta, Rusija yra oficialiai pripažinusi, jog GPS signalai Kaliningrado srityje yra blokuojami siekiant apsaugoti savo objektus. Rusijos pusė nedetalizavo, ką ir nuo ko saugo, tačiau manoma, jog yra baiminamasi ukrainiečių dronų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
