vaidotas šileika

Kazachstano krovinių srautui per Klaipėdos uostą pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pernai tuo pačiu metu, išaugus 4,4 karto iki 63,1 tūkst. tonų, verslo atstovai sako, kad dėl itin griežtos politikos sankcijų atžvilgiu Lietuva neišnaudoja didžiulio šios šalies potencialo, tuo daugiau naudojasi Latvija.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentu perrinktas Vaidotas Šileika, trečiadienį pranešė organizacija. V. Šileika sako, kad uosto kompanijoms aktualių klausimų sprendimas ir palankios sąlygos jų veiklai bus vienas jo prioritetų.  „Sieksime, kad jūrinis verslas turėtų geresnes sąlygas aktyviai dalyvauti teisėkūroje, kad formuojant valstybės transporto ir tranzito politikos tikslus būtų atsižvelgiama į mūsų nuomonę bei siūlymus.

Tiek klaipėdiečiams, tiek miesto svečiams neatsiejama uostamiesčio įvaizdžio dalis yra palei Kuršių marias uoste iškilę milžiniški, milijonus eurų kainuojantys kranai. Žilvinas – vienas iš žmonių, valdančių „Klaipėdos konteinerių terminalo“ kraną. Nors liaudyje įprasta jį vadinti kranistu, tikrasis vyro profesijos pavadinimas – dokininkas mechanikas. Žilvinas šiuo darbu susidomėjo prieš 22-us metus.

Dėl karo Ukrainoje bei kitų geopolitinių iššūkių sutrikusios logistikos grandinės šiemet paliko Lietuvą be dalies tranzitinių krovinių. Klaipėdos jūrų uostas ir „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) buvo priversti iš esmės peržiūrėti veiklos strategiją. Įmonės pakankamai greitai rado naujų logistikos maršrutų, nors prireiks laiko, kol jie prigis.

Klaipėdos uostas įstojo į milijonierių klubą. Per metus pavyko perkrauti milijoną jūrinių konteinerių, o tuo pasigirti iš artimiausių uostų gali tik Gdanskas. Anot uosto kompanijų atstovų, nors krova per metus ir krito, tačiau atsivėrė nauji importo keliai – Rusija savo geležinkelių linijas užkišo karine technika, tad centrinės Azijos šalys į Europą krovinius ėmė siųsti laivais, o šie atrado Klaipėdos uostą. Klaipėdos uosto konteinerių terminale darbas virte verda.

Kritusi jūrinio konteinerio gabenimo tarp Kinijos ir Klaipėdos kaina gali būti artėjančios recesijos požymis, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas. Anot Vaidoto Šileikos, 1,2 tūkst. eurų siekianti kaina jau pasiekė ikipandeminį lygį.  „Taip, tai jau galima konstatuoti. Šiuo metu paklausa mažėja, tai yra pagrindinis veiksnys.

Lietuvai neketinant politiškai derėtis su Minsko režimu dėl baltarusiškų trąšų eksporto atnaujinimo per Lietuvą mainais į ukrainietiškų grūdų tranzitą per Baltarusiją, tačiau neatmetant jų vežimo komerciniais pagrindais, iniciatyvą vežti gūdus šiuo keliu pirmiausiai turėtų rodyti Ukraina, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas.  „Mano manymu, pati Ukraina turėtų norėti tą daryti, išeiti ta iniciatyva turėtų iš Ukrainos pirmiausiai.

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje smogia Klaipėdos uostui, kurio atstovai jau skaičiuoja nuostolius. Esą šiemet krovinių skaičius krito penktadaliu. Uostas su nerimu žvelgia į ateitį: prognozuoja, kad naujausias sankcijų Rusijai paketas dar labiau sumažins plukdomų krovinių skaičių. Klaipėdos uoste šiais metais darbo mažiau nei anksčiau. Putino kariams įžengus į Ukrainą ir Vakarams įvedus Rusijai sankcijas, krovinių skaičius pradėjo kristi.

Smarkiai išaugus energijos sąnaudoms, Klaipėdos uosto krovos bendrovės tarifų kol kas nedidina, nes jie fiksuoti sutartyse, o padidėjusios išlaidos dengiamos iš pelno, sako Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos (LJKKA) prezidentas Vaidotas Šileika. „Egzistuojančiomis sutartimis nėra taip paprasta didinti tarifus, nes tai fiksuotos kainos, didžioji dalis krovos kompanijų išaugusius energetinius kaštus dengia savo pelno sąskaita“, – ketvirtadienį BNS sakė V. Šileika.