Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad galbūt statant naujus pastatus bus privaloma įrengti ir slėptuves. Bet problemų ir daugiau, mat iki šiol valdininkai kūrę pasirengimo planus, karo tikimybę visiškai ignoravo.
„Poreikio slėptuvėms Vilniuje nėra. Esame saugūs ir mūsų situacija saugumo prasme yra užtikrinta“, – teigė Vilniaus administracijos direktorės pavaduotojas Adomas Bužinskas.
Štai taip apie slėptuves ir rūsius dar kovo pradžioje, jau prasidėjus karui Ukrainoje kalbėjo Vilniaus savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas. Dabar nacionaliniai politikai konstavo – būtent dėl tokio valdininkų požiūrio Lietuva nepasiruošusi ekstremalioms situacijoms.
„2014–2015 metų, to pirmojo karo prieš Ukrainą situacija, mes jos neišnaudojome iki galo, praleidome auksinį momentą pasidaryti namų darbų, ir dabar grįžtame vėl nuo startinio taško, kur turime šį sykį nepadaryti tos klaidos“, – sakė prezidento patarėjas Kęstutis Budrys.
„Reikia pripažinti, kad ilgus metus civilinė sauga buvo podukros vietoje, tam nebuvo skiriama reikiamo dėmesio ir šiuo metu reikia imtis skubių ir neatidėliotinų veiksmų“, – šią savaitę kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Pastaruosius keletą metų valstybės institucijos ir ministerijos ruošėsi galimai Astravo elektrinės avarijai. Dėl to dėmesį kreipė į laikiną pastogės suteikimą taikos sąlygomis. Dažniausiai tam numatytos mokyklų sporto salės. Bet įvykiai Ukrainoje parodė, kad jei pašonėje esantis Kremliaus režimas vėl bandytų okupuoti Lietuvą, iš dangaus pasipiltų ir raketos, ir artilerijos sviediniai. Mokyklų pastatai vargu ar apsaugotų žmones. O kiek rūsių ir slėptuvių – valstybė nežino.
„Šiuo metu konkrečių skaičių nėra. Nei kiek mums slėptuvių reikia, kokiam gyventojų skaičiui, per kiek laiko mes tai turėtume padaryti“, – teigė K. Budrys.
Bilotaitė sako, kad sovietmečiu įrengtos slėptuvės buvo neišsaugotos. Todėl bus bandoma atkurti jų tinklą.
„Mes turėjome diskusiją, diskusija pradėta, kad atsirastų reikalavimai naujiems objektams taikyti tam tikrus riekalavimus įrengti atitinkamas patalpas, ar rūsius, čia diskusija, bet linksta link to, kad tai būtų tinkamas kelias“, – sakė A. Bilotaitė.
Taip pat, anot ministrės, rūsiai galėtų būti įrengiami, ar atnaujinami, kai pastatai renovuojami. Ukrainos žmonės į slėptuves skuba tuomet, kai išgirsta apie pavojų pranešančias sirenas. Pasirodo, kad net ir jų Lietuvoje neturime pakankamai. Vien Vilniuje trūksta pusantro šimto sirenų.
„Tos vietos, kurios nėra padengtos sirenomis, stacionariomis sirenomis, tai mano pavedimu PAGD parengęs mobilių įspėjimo sistemų išdėstymo algoritmą, kad visi Lietuvos žmonės esant kritinei situacijai būtų informuoti ir įspėti“, – kalbėjo A. BIlotaitė.
Jau pradedami pirkimai dėl 200 sirenų pirkimo, dar 500 ministerija tikisi įsigyti padedant Norvegijos fondams. Be to, civilinės saugos planus rengiantis priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas pripažįsta – kaip apsaugoti žmones per karą, niekad nesiruošė.
„Civilinės saugos visa sistema planavimo ir pasirengimo, jinai nebuvo skirta karui. Mes turime tiek ekstremalių situacijų prevencijos, tiek jų valdymo planus priderinti prie karo atvejų. Daugeliu atvejų tai veiktų labai panašiai pajėgoms, bet to priderinimo karo atveju nebuvo“, – aiškino Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovas Saulius Greičius.
„Iš tikrųjų, mes turime tam tikrus sąveikos, bendradarbiavimo planus, kaip apsikeisti informacija, užtikrinti bendradarbiavimą, bet iki karo Ukrainoje vieni elementai buvo testuojami, atitinkamai dabar yra poreikis peržiūrėti įvairius scenarijus, juos koreguoti“, – kalbėjo krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus.
Prezidentas siūlo parengti ir ilgalaikę civilinės saugos stiprinimo programą, kuriai būtų skiriamas ir atskiras finansavimas.
