Ji tvirtino, jog sąjungininkai turės sustiprinti karinį buvimą.
„Vis dėlto mes nepakankamai jūsų klausėmės, kai girdėjome jus dalinantis savo nerimu“, – bendroje ministrų spaudos konferencijoje Rygoje trečiadienį sakė A. Baerbock.
„Todėl esu čia šiandien, (...) bandau atsistoti į jūsų vietą, pajusti tai, ką jūs jaučiate“, – pridūrė ji.
Vokietija jau penkerius metus vadovauja tarptautiniam NATO batalionui, dislokuotam Lietuvoje, tačiau į ją buvo žiūrima įtariai dėl pernelyg glaudžių ekonominių ryšių su Rusija, vasario pabaigoje užpuolusia Ukrainą.
Pastaraisiais metais Baltijos šalys aršiai priešinosi Rusijos-Vokietijos dujotiekiui „Nord Stream 2“, kurio paleidimas buvo sustabdytas prasidėjus karui.
Pasak A. Baerbock, Vokietija turi priimti kritiką dėl pozicijos „Nord Stream 2“ klausimu.
Jos teigimu, šalis per daugelį metų Rusijos įmonėms perleido dujų saugyklas, o dabar turi dirbti, kad jas susigrąžintų.
„Tai akivaizdžios mūsų padarytos klaidos“, – sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.
Pasak jos, Vokietija jau nuo 2014 metų Krymo aneksijos turėjo mažinti priklausomybę nuo Rusijos iškastinio kuro, o vietoje „Nord Stream 2“ Baltijos jūroje užsiimti žaliąja energetika.
„Vietoje „Nord Stream“ mums reikėjo turėti švarios energijos, „Baltic Stream“, – kalbėjo A. Baerbock.
Dabar nuo Rusijos energijos vis dar priklausoma Vokietija yra viena iš šalių, stabdanti Europos Sąjungos (ES) sankcijas šios šalies naftos ir dujų importui.
Jų aktyviai siekia daugelis Vidurio ir Rytų Europos šalių, įskaitant Lietuvą.
G. Landsbergis bendroje spaudos konferencijoje teigė, kad Vokietijos pozicija smarkiai lemia Bendrijos sprendimus.
„Akivaizdu, kad labai laukiame, kokių žingsnių pasiūlys Vokietijos vyriausybė, o Europa imsis. Mes labai pasitikime savo draugais ir sąjungininkais Berlyne, kad jie pasielgs teisingai“, – sakė Lietuvos ministras.
„Žinau, kad tai nėra lengva, suprantu, kad tai labai sunkus politinis ir ekonominis sprendimas, kurį reikia paaiškinti žmonėms Vokietijoje, bet (...) šiuo atveju tai tikriausiai neišvengiama. Dabar turime išsiaiškinti, kaip tai padaryti“, – pridūrė jis.
A. Baerbock sakė, kad Vokietija ketina atsisakyti Rusijos naftos importo iki metų pabaigos.
„Ruošia dirvą“
A. Baerbock spaudos konferencijoje taip pat pareiškė, kad reaguodama į Rusijos grėsmę NATO turi sustiprinti pajėgas Baltijos šalyse ir Lenkijoje, o Vokietija prie to prisidės.
„Minimalaus karinio buvimo Baltijos šalyse ir Lenkijoje ateityje nebepakaks“, – sakė ministrė.
„Mūsų karių, esančių rytinėje mūsų Aljanso dalyje, pastiprinimas turi turėti ilgalaikę perspektyvą“, – kalbėjo ji.
Nuo 2017 metų NATO priešakiniam batalionui Lietuvoje vadovaujanti Vokietija šiuo metu šalyje yra dislokavusi apie 900 karių, jų skaičius buvo padidintas reaguojant į Rusijos pradėtą karą.
Papildomų pajėgumų Vokietija dislokavo ir kitur Vidurio ir Rytų Europoje, tačiau A. Baerbock žada, kad jų bus dar daugiau.
„Tuo mūsų indėlis nesibaigia. Vokietija prisidės čia tiek, kiek reikia bendrai mūsų Aljanso gynybai“, – tvirtino ministrė.
Birželį vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui ruošiama patvirtinti naują saugumo koncepciją, o Lietuva ir kitos Baltijos šalys siekia, kad jose dislokuoti tarptautiniai batalionai būtų paversti brigadomis, taip didinant karių skaičių valstybėse kelis kartus.
Regiono šalys taip pat nori daugiau oro, priešlaivinės gynybos sistemų ir kitų pajėgumų. Anot jų, tai reikalinga norint ne tik atgrasyti Rusiją, bet realiai nuo jos gintis.
Pasak A. Baerbock, Ukrainos puolimas turi skatinti pergalvoti Europos saugumo architektūrą, o grįžimas prie iki karo buvusios padėties yra nebeįmanomas.
Visgi ji teigė, kad pajėgų perdislokavimas neįvyks „per naktį“ – jam reikės laiko ir „milžiniškų pastangų bei pasitikėjimo“.
Vokietijos ministrė tvirtino, kad stiprinant Europos saugumą Vokietija turi ypatingą atsakomybę, todėl tam ruošiasi ir didina gynybos biudžetą.
„Vokietija ruošia dirvą šių įvykių raidai“, – sakė A. Baerbock.
„Mes visi puikiai žinome, kas pastatyta ant kortos – mūsų saugumas ir laisvė Europos širdyje“, – pridūrė ji.
