A. Armonaitė posėdyje balsavo prieš, o tas nepatiko I. Šimonytei. Ji situaciją apibūdino vaizdžiai – panaudojo „dūžtančių indų“ epitetą ir sukritikavo A. Armonaitę, kad ši bando užmesti neaiškių darbų finansų ministrei, neprisiimant atsakomybės sau.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Prieš 3 metus valdančiųjų lyderių šypsenas dar slėpė kaukės ant veidų, bet suglausti kumščiai ir I. Šimonytės frazė „visi už viena, vienas už visus“ tarsi turėjo simbolizuoti, kad koalicija vieninga, stipri ir su tarpusavio pasitikėjimu. Bet praėjo 3 metai ir šypsenos iš veidų dingo. I. Šimonytė su A. Armonaite pirmadienį susiriejo Vyriausybės posėdyje.
Ginčo esmė – europiniai milijardai, skirti Lietuvos ekonomikos gaivinimui. Ant kortos pastatyta 2 milijardai 300 milijonų eurų dotacijų ir 1,5 milijardo paskolų. Tačiau, kad Europos Komisija pinigus skirtų, Lietuva turi priimti mokesčių reformą. O Laisvės partija gula kryžiumi prieš vieną iš reformos klausimų – nekilnojamojo turto mokestį.
„Negali sakyti, kad priimsime bet kokį įstatymą ir mes su tuo sutinkame – aklai sutikti, kai nežinai, koks įstatymas. Tai mes siūlome tęsti diskusiją su Europos Komisija“, – Vyriausybės posėdyje sakė ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė.
„Aš perskaičiau jūsų pasiūlymą protokolui, bet jūsų pasiūlymas protokolui yra toks „nueik ten, nežinia kur, atnešk tai, nežinia ką“, – į tai atsakė premjerė I. Šimonytė.
Reformas ir finansų ministrės Gintarės Skaistės derybas su Briuseliu kritikuoja ne tik opozicija, bet ir laisviečiai. A. Armonaitė siūlė ministrei vėl keliauti derėtis iš naujo. I. Šimonytei tas nepatiko.
„Jūs bandote Finansų ministerijai duoti „Eglės, žalčių karalienės“ užduotį, tokiu būdu neprisiimdami jokios atsakomybės už tai, ką jūs turite mintyje. Tai jūs sukonkretinkite tuos pasiūlymus, dar kartą prašau“, – posėdyje kalbėjo ministrė pirmininkė.
„Mokestinių rodiklių dalis nėra koreguojama, tai reiškia taip, kaip buvo pirminiame plano projekte, taip ta dalis ir lieka. Tai reiškia, kad tuos rodiklius, kaip Lietuva įsipareigojo pagal Vyriausybės programą įgyvendinti, taip jie ir turės būti įgyvendinti“, – teigė G. Skaistė.
Laiko deryboms iš esmės nėra. Lietuva turi priimti reformas iki metų galo. A. Armonaitė pasiūlė su Briuseliu derėtis ne tik dėl termino atidėjimo, bet ir dėl pačio reformos turinio.
„Tai yra politiniai argumentai, yra ekonominiai argumentai, yra daugybė argumentų, tai tiesiog siūlom tęsti pokalbį. Aš dabar nelabai supratau, kodėl čia vyksta toks, nežinau net šito žodžio... nerandu...“, – kalbėjo ekonomikos ministrė.
„Kadangi Europos Komisija nesutinka šių terminų atidėti, manau, kad jie bus įgyvendinti taip, kaip yra suplanuota dabar“, – atsakė G. Skaistė.
Dingus kadaise buvusioms šypsenoms iš veidų, A. Armonaitė net sutriko, kad turi aiškintis I. Šimonytei.
Aš atsiprašau, premjere, aš nežinau, kas čia jau yra per žanras. Mes esame balsavime ir jūs tiesiog kvestionuojate mano motyvus“, – į I. Šimonytę kreipėsi ministrė.
„Aš tiesiog norėčiau, kad protokole būtų aišku dėl ko jūs balsavote prieš“, – atsakė premjerė.
„Dėl to, jog yra neatsižvelgta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktą protokolo pasiūlymą“, – teigė A. Armonaitė.
Galiausiai atėjus balsavimo laikui, A. Armonaitė balsavo prieš.
„Dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymą, tęsti derybas su Europos Komisija dėl mokestinių rodiklių turinio“, – aiškino ministrė.
„Jūs neįvardijate jokio turinio derybų, jūs tiesiog sakot „dėl rodiklių“, „dėl terminų“ ir „dėl argumentų“ ir pavedate Finansų ministerijai“, – nepasitenkinimą išreiškė I. Šimonytė.
Kitas Laisvės partijos ministras Marius Skuodis susilaikė. Ewelina Dobrowolska priešintis neišdrįso.
„Viena vertus, kažkiek linksma ir juokinga, kita vertus, nemanau, kad valstybei yra gerai tokie lėkščių daužymai, ar kaip linksmai kai kas vadina – politiniai snukiadaužiai. <...>
Tai, kas vyksta dabar, iš esmės peraugę į, sakykime, organišką vienas kito nemėgimą. Aš čia matau ir tam tikras emocijas ir iš to darau išvadas, kad ta įtampa, tvyrojusi ilgą laiką, šiandien veržiasi tokiais būdais ir tai reiškia, kad valdančiosios koalicijos tvarumas tiesiog kabo ant garbės žodžio“, – situaciją komentavo socialdemokratų frakcijos narys Gintautas Paluckas.
Dar praėjusią savaitę kalbėdamas Seime, laisvietis Vytautas Mitalas pripažino, kad santykiai su konservatoriais prasti – net nesikalbama.
„Mes diskutuojame per spaudą. <...> Galbūt dabar padiskutuosime ir kitu būdu“, – sakė Laisvės partijos vicepirmininkas.
Laisvės partija jau senokai yra sakiusi, kad darbas koalicijoje su konservatoriais jų nežavi. Tiek dėl to, kad konservatoriai nesugeba užtikrinti balsų svarbiausiems „laisviečių“ projektams, kaip pavyzdžiui, partnerystė, ar narkotikų dekriminalizavimas, tiek ir dėl to, kad konservatoriai, anot Laisvės partijos, per mažai tariasi su koalicijos partneriais dėl svarbiausių Vyriausybės projektų.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
