Nepaisant to, Vyriausybė pirmadienį pritarė teigiamai Europos Komisijos (EK) įvertintam „Naujos kartos Lietuva“ plano papildymui naujomis investicijomis bei teikimui tvirtinti Ekonomikos ir finansų reikalų (ECOFIN) taryboje.
Vis dėlto pasitarime tarp I. Šimonytės ir A. Armonaitės kilo ginčas dėl tolimesnių derybų su EK. Ekonomikos ir inovacijų ministrė siūlė nepriimti patikslinto plano „Naujos kartos Lietuva“ ir tęsti diskusiją su EK dėl mokestinių rodiklių.
„Vis tik siūlome pratęsti diskusiją su EK ne tik dėl rodiklių nukėlimo terminų įgyvendinimo, bet ir dėl paties turinio. Mes suprantam, skaitėm rodiklius. Jie yra gana talpūs ir vis tik neįpareigoja priimti tų konkrečių įstatymų projektų, kurie šiuo metu yra Seime“, – ministrų pasitarime kalbėjo A. Armonaitė.
Premjerė atkirto, kad nėra aišku, ar Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) siūlo derėtis dėl pačių rodiklių, ar dėl rodiklių interpretacijos. Premjerės teigimu, nesutikus su EK ir išvadomis dėl kelių rodiklių ir pratęsus derybas, diskusijos bus „ilgos ir nuobodžios“, o NKL šiemet nebus patvirtintas.
„Jeigu dabar mes nusprendžiame, kad nesutinkam su EK nuomone, reikia aiškiai suprasti, kad pasekmės yra turbūt pakankamai nepageidautinos“, – teigė premjerė.
Ji paprašė A. Armonaitės konkrečiai įvardyti, dėl ko EIM siūlo toliau derėtis su EK dėl mokestinių rodiklių terminų ir turinio.
„Dar kartą klausiu, ar Ekonomikos ir inovacijų ministerija nori derėtis dėl rodiklių plane, ar nori dalyvauti diskusijose dėl rodiklių interpretavimo“, – sakė I.Šimonytė.
A. Armonaitė teigė nesuprantanti, kur problema pratęsti derybas su EK. I. Šimonytė atsakė, kad problemos nėra, tačiau EIM būtų neetiška atsakomybę permesti kolegoms, t.y. Finansų ministerijai.
„Jūs negalite šitos atsakomybės tiesiog numesti ant kolegų Vyriausybėje“, – rėžė premjerė.
A. Armonaitė laikėsi savo ir ragino kolegas tęsti derybas su EK. I. Šimonytė nenusileido, tvirtindama, kad nori iš EIM išgirsti konkrečius siūlymus, dėl ko derėtis, o ne kratytis atsakomybės.
„Jūs negalite to plano vartyti taip, kaip jums patinka. Kad paskolos tegul eina, nes jūs suprantate, kad verslas yra suinteresuotas ir laukia šių sprendimų ir jūs nenorite sau prisiimti atsakomybės už tai, kad ši plano dalis nebus įgyvendinta. Bet mokesčiai kažkaip turi įsigyvendinti Finansų ministerijos rankose nelabai aišku su kokiu turiniu“, – atkirto I. Šimonytė.
Galiausiai A. Armonaitė pareiškė balsuojanti prieš patikslinto plano priėmimą.
„Kai matau, kad esu čia viena su ta pozicija, kad reikia toliau tęsti derybas, balsuoju prieš“, – teigė A. Armonaitė.
Premjerė paprašė įvardinti aiškų argumentą, kodėl ministrė balsuoja prieš.
„Dėl to, kad nebuvo atsižvelgta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymą tęsti derybas su EK dėl mokestinių rodiklių turinio“, – atsakė EIM vadovė.
Anot I. Šimonytės, A. Armonaitė „neįvardija jokio derybų turinio“: „Jūs tiesiog sakote – dėl rodiklių, dėl terminų ir argumentų. Ir pavedate Finansų ministerijai.“
Ministrė A. Armonaitė atrodė nustebusi. „Aš dabar nelabai suprantu, kodėl čia vyksta toks... Net tokio žodžio nerandu“, – sakė ji.
„Lėkštės dūžta“, – išpyškino premjerė.
„Galbūt“, – atsakė A. Armonaitė.
„Jūs bandote Finansų ministerijai duoti Eglės žalčių karalienės užduotį. Tokiu būdu neprisiimdami jokios atsakomybės už tai, ką turite mintyje“, – nenusileido I. Šimonytė.
„Bet aš atsiprašau, premjere, aš jau nežinau, kas čia yra per žanras. Mes esame balsavime ir jūs kvestionuojate mano motyvus“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Premjerė ministrei atsakė, jog norėtų, kad pasitarimo protokole būtų aišku, dėl ko A. Armonaitė balsavo prieš. „Dėl to, kad nėra atsižvelgta į Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktą protokolo pasiūlymą“, – teigė A. Armonaitė.
Galiausiai sprendimas Vyriausybės pasitarime buvo priimtas ekonomikos ir inovacijų ministrei A. Armonaitei balsavus prieš. Susisiekimo ministras Marius Skuodis susilaikė.
Iš kur šie pinigai?
Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė biurokratų koridoriuose yra vadinama RRF trumpiniu pagal anglišką pavadinimą Recovery and Resilience Facility. Nors pavadinimas kelia žiovulį, bet iš tiesų tai instrumentas, kuris buvo sugalvotas Europos šalims padėti atsigauti po koronaviruso pandemijos.
Jo esmė tokia, kad Europos Komisija išleidžia obligacijas Europos Sąjungos vardu, tai yra skolinasi kapitalo rinkose, o šiuos pinigus kiekviena šalis turi panaudoti vykdydama struktūrines reformas. Kitaip tariant, pinigai negali būti pravalgomi ar skiriami atlyginimų didinimui, o turi būti padėti įgyvendinti konkrečiai šaliai svarbias reformas. Bet kai svarbios reformos finansuojamos iš europinių pinigų, kiti biudžeto pinigai „atlaisvėja“ ir juos galima skirti medikų ar pedagogų atlyginimų didinimui, keliams, gynybai ar panašiai. Todėl atsisakyti papildomų europinių lėšų arba prarasti jas dėl vidinių rietenų būtų labai neprotinga.
Dabartinė Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pavadinto „Naujos kartos Lietuva“, vertė – 3,85 mlrd. eurų: tai yra, 2,3 mlrd. eurų dotacijų ir 1,55 mlrd. eurų paskolų. Tai beveik dvigubai viršija pirminio Lietuvos plano vertę ir yra siaubingai dideli pinigai.
Europos Komisija duodama šį meduolį tikisi dviejų dalykų: kad Lietuva spręstų opiausias ekonomines ir socialines problemas ir kad investuotų į žaliąją ir skaitmeninę pertvarką. Lietuva pati parengė planą, kuriame numatė, kokias reformas ketina atlikti ir kur investuos pinigus, o Europos Komisija šį planą peržiūrėjo, jam pritarė visos Europos Sąjungos šalys balsuodamos Europos Sąjungos Tarybos formatu.
Vyriausybė būtent iš šių pinigų suplanavo finansuoti mokyklų, ligoninių, skubiosios pagalbos tarnybų tinklus, taip pat profesinį rengimą ir mokymą, sugalvojo peržiūrėti aukštojo mokslo finansavimo sistemą bei numatė reformas, kurios sustiprintų viešąjį administravimą, gerintų mokesčių surinkimą, patobulintų mokesčių sistemą, užtikrintų gyventojams minimalias pajamas, skaitmenintų valdžios procesus ir panašiai. Jei ne šis europinis meduolis, didelis klausimas, ar Lietuvoje mokyklose rastųsi laboratorijos ar sensoriniai kambariai autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, ar galėtume vieningai kviesti greitąją pagalbą visoje Lietuvoje, ar būtų kas nors susirūpinęs bedarbių apsauga, kai žmonės moka įmokas kone visą gyvenimą, bet praradę darbą turi atitikti griežtus kriterijus išmokai gauti.
Pagal šį planą Lietuva 2021 m. rugpjūčio mėnesį gavo 289 mln. eurų išankstinį finansavimą, o 2023 m. gegužės mėn. – 542 mln. eurų pirmąją išmoką. Dar 26 mln. eurų mokėjimas buvo sustabdytas, nes, Europos Komisijos vertinimu, Lietuva nepasiekė dalies pirmajam mokėjimui skirtų tikslų.
Šimonytės ir Armonaitės stovyklų pykčiai Lietuvai gali kainuoti milijonus
Dabar mums gresia prarasti kur kas daugiau, nes premjerės, konservatorių faktinės lyderės Ingridos Šimonytės ir Laisvės partijos pirmininkės Aušrinės Armonaitės stovyklos nesusitaria dėl mokestinės pertvarkos, dėl kurios Lietuva jau buvo pasižadėjusi Europos Komisijai. Europos Komisija pinigus dalina tik atlikus darbus – tai yra, avansas, įvykdyti darbai, likusi išmoka. Nėra darbų, pinigai neatkeliauja.
„Prieš kreipiantis dėl mokėjimų reikia įrodyti, kad pasiekti tam tikri rodikliai. Tie visi rodikliai ir mokėjimai nurodyti Europos Sąjungos teisės akte, kurį patvirtino visos narės. Jeigu taip atsitinka, kad kažkuris iš rodiklių nepasiektas ar nepakankamai pasiektas, tai tokiu atveju pagal numatytą procedūrą Europos Komisija siūlo stabdyti ar užšaldytų tam tikrą mokėjimo dalį ir tuomet vyksta dialogas su valstybe. Valstybė gali pateikti argumentus, vyksta diskusija ir tie pinigai arba atšildomi, arba jie iš dalies atšildomi. Arba jų netenkama“, – pasakoja Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Nėra visiškai aišku, kodėl pinigų Lietuva gali netekti, bet skaičiuojama šimtais milijonų, nes šiuo atveju kalbama apie darbų pabaigimo stadiją, kai įstatymai turi būti priimti. Pasak M. Vaščegos, tikslūs skaičiai paaiškėja, kai valstybė neatlieka to, ką prisižadėjo.
„Šiai dienai yra sustabdyti 26 mln. eurų, bet tai buvo tik tarpinis žingsnis, dėl kurio įvyko sustabdymas. Dabar mes kalbame apie kitą žingsnį – įstatymų priėmimą – ir čia jau sustabdymams taikomas koeficientas yra 10, vadinasi, ir sumos gali būti net ir dešimt kartų didesnės nei dabar sustabdytos“, – sakė M. Vaščega.
Kiti šaltiniai mini apie 350 mln. eurų sumą, apie kurią neva kalba finansų ministrė. Tikslumo nėra, bet valdančiosios koalicijos pykčius galima įkainoti maždaug 260-350 mln. eurų.
„Jeigu Lietuva nieko nepriima, tai 26 mln. eurų tikrai bus prarasti, bet didžiausias skausmas pareis po rinkimų 2025 metais. Tada bus didžiausi praradimai. Atėjusi nauja valdančioji dauguma turės per porą dienų susigaudyti ir pateikti kažkokią reformą, kuri tiktų Komisijai ir atšaldytų lėšas“, – portalui tv3.lt teigė vienas ilgametis politikas.
„Socdemams čia bandė labai gražiai išaiškinti, kad žiūrėkit, jūs čia po rinkimų ruošiatės valdžią imti, jums po rinkimų bus blogai. Ateinat ir pūkšt, 260 ar 350 milijonų dingo. Jie tai komunikuoti moka, pasakos, kokie tie socdemai nevykėliai“, – pridūrė pašnekovas.
