Apie tai, kiek ši padėtis normali ir kodėl socialdemokratai stokoja politinio stuburo, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dekanu Mindaugu Jurkynu.
Pastaruoju metu tai vieną, tai kitą koaliciją drebina skandalai, keičiasi ministrai ir toje kaitoje labai aktyviai dalyvauja prezidentas, ko anksčiau net ir Dalios Grybauskaitės laikais taip aktyviai nebūdavo. Kaip jūs vertinate šią situaciją?
Manau, kad bet kuris politinis veikėjas – ar tai būtų prezidentas, ar prezidentė, turi formaliąsias galias, kurias pabrėžia Konstitucija ir įstatymai bei neformaliąsias, kada savo charizma, savo pareiškimais, savo santykiais su kitais politiniais veikėjais prezidentas bando tas neformaliąsias galias plėsti.
Ir jas gali plėsti iki ministrų atrankos egzaminavimo, ką darė ir Dalia Grybauskaitė, iki vos ne tiesioginio paskyrimo, sutarus su partneriais, kas yra dabartiniu mūsų Vyriausybės formavimo atveju. Tai neformaliųjų galių plėtimas, prisiminkime, kada buvęs prezidentas Valdas Adamkus sugebėjo išversti ir premjerą Gediminą Vagnorių, aišku, su tų pačių konservatorių vidine parama – tai neformaliųjų galių plėtimo pavyzdžių mes turime. Bet, ko gero, tokio ryškaus (pavyzdžio – tv3.lt) kaip dabar dar nesame turėję, kada prezidentas per gerus santykius, per kompromisus pasiekia tai, kad ministrais dirba asmenys, kurie net yra dirbę ir prezidentūroje.
Kažkas yra pasakęs, kad Lietuva yra panašiai premjerinę valstybę, bet ar dabar ji netampa panaši į prezidentinę valstybę? Ar tai gerai, ar blogai? Kaip jūs vertinate, ar gerai, kad prezidentas saugo gerus specialistus, ar vis dėlto per daug kišasi?
Čia, matot, nėra atsakymų gerai ar blogai, nes mes turime prisiimti poziciją, iš kurios mes į tai žiūrėsime. Jei žiūrėsime iš prezidentų pozicijos, tai prezidentui atrodo gerai, nes netgi ir tas įvykęs skandalas dėl kultūros ministro buvo tam tikro politinio kompromiso, politinių mainų rezultatas, kada ministras Žygimantas Vaičiūnas liko savo vietoje ir „Nemuno aušrai“ neatiteko strateginis energetinio saugumo sektorius, Energetikos ministerija.
Tai tokiu atveju atrodo, kad padariau politinį kompromisą dėl didesnių nacionalinio saugumo interesų užtikrinimo. Aišku, ką gavai? Gavai kultūrininkų protestą demokratijoje ir politinius kaštus. (…)
Ir, aišku, prezidento santykiai iki šiol su socialdemokratais buvo tikrai geresni negu praėjusioje kadencijoje su konservatoriais, bet dabar panašu, kad socialdemokratai nori parodyti savo politinę įtaką. Jie yra atmetę prezidento veto dėl požiūrio į čekučius.
Tai dabar atsirado tam tikrų konfliktinių aspektų. Ar jie tęsis, ar ne, tai kitas klausimas. Be abejo, mes turime sulaukti krašto apsaugos ministro. Tai vėlgi derinama su prezidentūra dėl to, kad prezidentas yra vyriausias ginkluotų pajėgų vadas, taip pat sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus. Tai šie domenai tarsi prezidento, bet vis tiek tai yra kompromiso rezultatas.
Bet apie kokį kompromisą mes kalbame? Praėjusią kadenciją buvusi didžiausia valdančioji partija – Tėvynės sąjunga – turėjo ne tik savo užsienio reikalų ministrą – partijos pirmininkas ėjo tas pareigas, jau nekalbant apie tai, kad kandidatų į tą vietą jie turėjo ne du ir ne tris. Dabar socialdemokratai ramiai atidavė tas pareigybes prezidentui ir pirmą kartą nepriklausomas Lietuvos istorijoje mes turime prezidento patarėją, tiesiogiai paskirtą vadovauti ministerijai. Tai gal visų prezidentūros patarėjų grupių vadovus galima susodinti į ministrų kėdes?
Jeigu juokaujant, tai užsienio reikalų grupės vadovė Asta Skaisgyrytė yra dirbusi Užsienio reikalų ministerijoje, tai jeigu ir grįžtų vadovauti, tai, manau, grįžtų į savo buvusią darbovietę.
Bet jeigu žiūrint rimtai, tai vis tiek tai yra kompromiso rezultatas. Kodėl socialdemokratai priėmė, jog prezidento skirti žmonės taptų socialdemokratam priklausančių ministerijų vadovais? Tai yra politinės paramos ir mainų dėkingumo rezultatas. Nes socialdemokratai nekėlė tada populiarios pirmininkės Vilijos Blinkevičiūtės kandidate į prezidentus. Atitinkamai tas geras sambūvis, bendradarbiavimasis tęsėsi ir toliau.
Bet ar toks dėkingumas, kaip jūs sakote, negriauna demokratijos?
Demokratija susideda iš kelių elementų. Laisvi rinkimai, laisva žiniasklaida, pilietinė visuomenė.
Partijos formuoja Vyriausybę, o viską lėmė prezidento žodis?
Ne viską, bet kai kuriuos dalykus. Bet politika yra kompromisų, sutarimų rezultatas. Visada galima klausti socialdemokratų rinkėjų, ar jiems patinka, kad socialdemokratai, turintys vos ne 40 proc. Seimo vietų, sutaria, jog prezidentui atiteks kažkurios sritys.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
-- Laisvi rinkimai(RENKA televizoriai kurie yra įtakojami tvarto),
--''laisva'' žiniasklaida(Irgi oficiali landsdergių mėšlasklaida),
-- pilietinė visuomenė(kuri sistemingai griaunama jau 30+++metų, tų pačių kolaborantų bandos gyvių).

