Išsiliejusios naftos likvidacijos padarinius apsunkina bangos ir stingdanti temperatūra

Baltijos jūroje, ties Būtingės naftos terminalu, išsiliejo beveik dvi tonos naftos. Nelaimės vietoje dirba ne tik Lietuvos, bet ir Latvijos laivai, mat vėjas keturių kilometrų ilgio teršalų dėmę neša šios kaimyninės šalies pusėn. Likvidacijos padarinius apsunkina du metrus siekiančios bangos bei stingdanti temperatūra, o aplinkosaugininkai jau pradėjo skaičiuoti gamtai padarytą žalą.

Beveik dvi tonos žaliavinės naftos šiandien išsiliejo Baltijos jūroje netoli sienos su Latvija, ties Būtingės naftos terminalo plūduru. Šio terminalo budėtojas pirmasis ir pastebėjo, kad išsiliejo nafta. Likviduoti 4 kilometro ilgio ir šimto metrų pločio teršalų dėmės mestos gausios pajėgos. Kariškiai pakėlė ir sraigtasparnį.

„Paprašėme leidimo aktyvuoti paieškos ir gelbėjimo bei teršalų likvidavimo laivą „Šakiai“, tuo metu ten jau dirbo „SL Tengiz“. Jam į pagalbą ėjo iš uosto direkcijos skirtas TAK- 4“, – sako Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro viršininkas Eugenijus Valikovas.

(4 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Išsiliejusios naftos likvidacijos padarinius apsunkina bangos ir stingdanti temperatūra

Prie gelbėjimo operacijos prisijungė ir Latvijos laivas, mat teršalai juda būtent šios šalies link.

„Matydami, kad dreifas į Latvijos teritorijos vandenų ir ekonominės zonos pusę, susirišome su kaimynais latviais, jų gelbėjimo centru Rygoje, pranešėme šią informaciją. Jie savo iniciatyva skyrė savo laivą stovintį Liepojoje, kuris šiuo metu irgi ten“, – pasakoja E. Valikovas.

Išsiliejusi nafta aptveriama boninėmis užtvaromis, vis dėlto teršalų likvidavimo operaciją apsunkina oro sąlygos – bangos siekia du metrus, pučia stiprus šiaurės vakarų vėjas, vyrauja stingdanti temperatūra. Iš kitos pusės, sako specialistai, šaltis neleidžia naftai pasklisti plačiau. Tad ją surinkti lengviau. 

Specialistai spėja, kad nafta pasklido iš štai tokio naftos plūduro, prie kurio priplaukę tanklaiviai perkrauna naftos produktus. Plūduras bei visas Būtingės naftos terminalas priklauso Lenkijos „Orlen“ koncerno valdomai „Orlen Lietuvai“.

REKLAMA

Tiesa, kokia žala padaryta gamtai, aplinkosaugininkai tik pradėjo skaičiuoti. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad prie jos apskaičiavimo privalo prisidėti ir „Orlen“. Kuri, beje, tą žalą turės ir atlyginti.

„Jie turi apskaitos įrenginius, jie žino savo operacijas, ar buvo vykdoma krova, kokiu metu ir kas ten nutrūko. Nuo to priklausys ir žalos gamtai apskaičiavimas, jau finansiniai dalykai, tai aš labai tikiuosi, kad įmonė bus atvira ir informuos Lietuvos visuomenę, atsakingas institucijas apie tikruosius padarinius“, – teigia S. Gentvilas.

Įmonės „Orlen Lietuvai“ atstovai tikina, kad teršalai išsiliejo ne krovos metu, o dėl mechaninio infrastruktūros pažeidimo. Bendrovė žada ir visapusį bendradarbiavimą.

„Būtų atstatyta naftos krovos terminalo Būtingėje infrastruktūros veikla. Dėl mechaninio infrastruktūros pažeidimo šiandien, gruodžio 28 dieną, terminalo akvatorijoje įvyko nedidelio žaliavos kiekio išsiliejimas į Baltijos jūrą. Kol kas, kaip ir minėjau, incidento aplinkybes tiriame ir atlikus tyrimą galėsime pakomentuoti plačiau, kas įvyko ir kodėl“, – kalbėjo „Orlen Lietuva” atstovė spaudai Kristina Gendvilė.

O šalia Būtingės terminalo gyvenantys žmonės sako, kad reikia rūpintis ne tik avarijos padariniais, o ir prevencija. Vietiniai pavydžiu rodo palei terminalą, jūros link vedantį kelią. Jis šiandien iki pietų buvo ypač slidus.

„Konkretus ledas ir jeigu reikės dabar kokioms tarnybom suvažiuoti, per Kuršio taku nelabai suvažiuos, nes užklimpti gali, o čia tai neprasilenks dvi mašinos. Principe patys važiavot, matėt“, – sako Būtingės gyventojas Žydrūnas.

Šiuo metu naftos išsiliejimas yra sustabdytas, vis dėlto, atsakingos tarnyba neabejoja, kad teršalų likvidacija užsitęs iki nakties.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų