Prognozuojama, kad kainos augs bent iki liepos mėnesio. Finansų ministrė Gintarė Skaistė neatmeta, kad rudenį gali būti pasiūlytos naujos priemonės kovai su infliacija. O Tarptautinis valiutos fondas ir toliau kartoja senus raginimus – įvesti du naujus mokesčius gyventojams.
Atostogų nuotaikomis gyvenantys tautiečiai pripažįsta, kad net ir prie jūros per daug atsipalaiduoti negali – tenka skaičiuoti savo finansus. Šie metai, pasak poilsiautojų, išskirtiniai, mat maistas, pramogos ir nuoma pajūryje pabrango kone penktadaliu. Kai kurie poilsiautojai sako taupantys:
„Aišku, viskas pabrango, bet mes valgome namuose, mums išeina pigiau.“
„Tiek leidžiame, kiek kišenė leidžia ir daugiau maistui, o gyvenimui turime savo.“
„Šiek tiek jaučiasi, kad brangėliau.“
„Žinoma, daugiau leidi, atostogos, o ypač, kai turi vaikų čia ir pramogauji, leidžiam laiką.“
O su rekordiškai kylančia infliacija bandanti kovoti valdžia pasitelkia ir Tarptautinio valiutos fondo ekspertus. Jie Lietuvoje dirbo beveik dvi savaites.
Pasak tarptautinių ekspertų, Lietuva gerai pasiruošusi įveikti Rusijos karo Ukrainoje sukeltus ekonominius iššūkius. Tačiau tikėtis, kad infliacija vasarą sušvelnės, neverta. Prognozuojama, kad kainos sumenks tik antroje metų pusėje.
„Manome, kad kainos ir toliau didės bent iki liepos mėnesio. Tačiau po liepos mėnesio padėtis pagal dabartines prognozes turėtų keistis. Visgi, kai pasaulis susiduria su tokiu neapibrėžtumu, ta nežinomybė atsispindi ir išaugusiose energetikos kainose, atitinkamai tai atsispindi ir infliacijoje“, – aiškino Tarptautinio valiutos fondo misijos vadovas Lietuvoje Borja Gracia.
Rudenį gali būti įvestos naujos priemonės
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, šiuo metu Vyriausybė nemato papildomų priemonių infliacijai mažinti, tačiau rudenį, esant poreikiui, jos gali būti pritaikytos.
„Visgi rudenį matysime infliacijos lygio nusistovėjimą ir pradėjimą leistis žemyn. Jeigu matysime, kad situacija yra kitokia, tuomet rudenį galėtų būti pasiūlytos kažkokios papildomos priemonės. Bet tam neapibrėžtumas šiandien yra pakankamai didelis ir pasakyti, kaip rudenį atrodys ekonomika, yra šiek tiek ankstyva“, – sako G. Skaistė.
O kol vieni gyventojai skundžiasi išaugusiomis kainomis, kiti ragina gyventi pagal kišenę:
„Reikia gyventi pagal išgales – kiek turi, tai išleiski, o jei neturi – taupyki.“
„Tiesiog nusiperki ir viskas – mažiau perki tada.“
„Kaip sako dabar – visi raumenys užaugo. Įeidavai su 10 eurų vos panešdavai. Dabar su 50 eurų nepaneši lygiai tas pats.“
„Pensininkams tai jaučiasi – benzinas brangsta, sodai toli, o pėsčias nenueisi.“
Nors su kainų šuoliu Europoje susiduria visos šalys, Lietuvoje infliacija viena didžiausių – gegužę pasiekė 18,5 procento. Pasak Tarptautinio valiutos fondo atstovų, stipriai kainų šuolis Lietuvą paveikė dėl to, kad po pandemijos šalies ekonomika smarkiai atsigavo, sparčiai augo ir atlyginimai. O toks atlyginimų augimas nėra tvarus – apie tai prabyla ir Lietuvos bankas.
„Infliacijos tempai dabar labai dideli, viršija darbo užmokesčio augimą, perkamoji galia sumažėjusi. Svarbu užtikrinti, kad darbo užmokesčio kilimas neprasidėtų vien dėl to, kad šiuo trumpesniu laikotarpiu turime infliacijos tempo suaktyvėjimą“, – tvirtina Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Tiesa, Tarptautinis valiutos fondas toliau kartoja ir ragina įvesti nekilnojamojo turto ir aplinkosaugos mokesčius.
„Matome, kad yra terpė didinti aplinkosaugos mokesčius, kurie bus reikalingi norint pasiekti tikslų iki 2030 metų, mažinant CO2 emisijas. Tai gali sugeneruoti naujų resursų, kurie gali būti panaudojami socialinėms reikmėms arba mažinant darbo apmokestinimą“, – sako B. Gracia.
O aplinkos ministras Simonas Gentvilas kol kas apie automobilių taršos mokestį kalba nenoriai. Audras sukėlęs automobilių taršos mokestis Seimo atmestas ir grąžintas tobulinti. Ir koks jo likimas iki šiol neaišku.
„Jūs puikiai žinote, kad šita Vyriausybė programoje turi šį punktą ir jisai yra prasmingas, tiktai nesutariame dabar dėl modelio“, – sako S. Gentvilas.
Vilniaus universiteto ekonomistas Algirdas Bartkus valdžios siūlomus naujus mokesčius vertina dvejopai. Pasak ekonomisto, automobilių taršos mokestis yra būtinas, tačiau ne toks, kokį jį pateikė Seimui Aplinkos ministerija – jį reikia keisti.
„Automobilių apmokestinimo planas jisai buvo blogas. Blogas jisai buvo todėl, kad vietomis skatino rinktis labiau taršią transporto priemonę. Taršesnę priemonę pasirinkęs asmuo galėjo išvis išvengti mokesčių numatytu laikotarpiu“, – komentuoja A. Bartkus.
Tarptautinis valiutos fondas pareiškė, kad Lietuvoje per biudžetą vis dar perskirstoma mažesnė pajamų dalis nei kitose Vakarų Europos šalyse. Todėl tarptautiniai ekspertai Lietuvai rekomenduoja orientuotis į kapitalo, o ne darbo jėgos apmokestinimą.
