Dėl to Lietuvos gyventojai mintis apie ženkliai pigesnį maistą turėtų kol kas vyti į šoną. Tiesa, ne visos žinios blogos, mat, pasak ekonomistų, Lietuvai pavyko išvengti paties blogiausio scenarijaus: ekonomika šiemet turėtų ne trauktis, o augti.
Šiauliuose saldumynus gaminanti Vilniaus įmonė į rinką paleidžia naują produktą. Į gamybą investavo 3 milijonus eurų ir žmones suvilioti mėgins iš lietuviškų miltų pagamintais krekeriais.
„Mes pusę metų turime tą metalą, kuris vadinasi linija, bet jo kūrybą ir jo padarymas iki gatavo gaminio, iki krekerio užtruko pusę metų“, – pasakoja „Vilniaus pergalės“ generalinis vadovas Rolandas Jančeris.
Ten trimis pamainomis dirbs 40 žmonių.
„Tai yra naujos darbo vietos. Kol kas mes tiktai pradedame, gaminame viena pamaina, bet tikimės, kad jau vasaros gale gaminsime pilnu pajėgumu“, – sako R. Jančeris.
Verslo rezultatais džiaugiasi ne tik verslininkai, bet ir ekonomistai. Pernai rugsėjį „Luminor“ bankas prognozavo, kad šalies bendrasis vidaus produktas 2023-iaisiais smuks vienu ir dvejomis dešimtosiomis procento. Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas dabar spėjimus keičia. Esą prognozės geresnės ir ekonomikos augimas šiemet nesustos.
„Šiais metais pramonės sektorius nebebus ekonomikos augimo lokomotyvas, bet aukštos pridėtinės vertės paslaugų sektorius vis dar veš į priekį Lietuvos ekonomiką“, – sako „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Tiesa, geras žinias lydi blogos. Anksčiau ekonomistai kalbėjo, kad kainų augimas Lietuvoje visiškai sulėtės: prognozavo, kad galbūt vasarį, kovą bus galima išvysti mėnesinę defliaciją, kai kainos nebeauga, o traukiasi. Dabar ekonomistai pripažįsta, kad įsibėgėjęs infliacijos traukinys stoja ne taip greitai, kaip specialistai tikėjosi.
Rugsėjį „Luminor“ prognozavo, kad 2023-iaisiais infliacija sieks 4-is ir 5-ias dešimtąsias procento, šis skaičius dabar, spėjama, bus didesnis: 7 procentai.
„Buvo lūkestis, kad tos maisto kainos turėtų pasiekti piką jau praeitų metų rudenį, vėliau tas lūkestis buvo žiemą, bet žiemą jos vis dar augo. Vis tiek, mes nepasiduotam, galvojam, kad pavasarį tos kainos turėtų pradėti kristi ar bent jau stabilizuotis“, – kalba Ž. Mauricas.
„Žaliavų rinkas vis dar kaitina Rusijos agresija ir karas Ukrainoje, kiti tokie sunkiai prognozuojami dalykai, matyt, kitaip ir būti negali. Čia galim tik pasidžiaugti, kad mūsų gyventojų atsparumas didelis. Atsargos finansinės nemenkos“, – teigia „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Pagrindinė priežastis, dėl ko sunku lėtinti kainų augimą, – maisto produktai. Nors dalis maisto, pavyzdžiui, pieno produktai, keliais procentais atpigo, kiti produktai, pavyzdžiui, mėsa, turėtų ateityje brangti.
„Maisto kainos jau ir prieš didžiulį energetinių kainų šuolį buvo vienos iš nestabiliausių ir dabar jos tapo dar nestabilesnės“, – aiškina Ž. Mauricas.
Štai, ką sako gyventojai:
„Nepinga niekas. Mėsos produktai, žuvis labai brangi.“
„Seimo nariai visokie ten, kai kurie gauna didelius atlyginimus, tai jie nežiūri į kainas. Tegul pabando už tokį atlyginimą išgyventi arba pensiją, žiūri, kad nė vaistų negali nusipirkti, nieko.“
„Mes kitoje šalyje perkam kai kuriuos produktus ta pačia kaina arba netgi ir pigiau būna. – Čia kokioje šalyje? – Švedijoje.“
„Laukiam, laukiam, bet nesimato, kad taip sustotų. Tikrai kainos visur laikosi. Eini, žiūrinėji, stiprios kainos, stiprios žmogui.“
„Nepaisant visų išbandymų, mažmeninės prekybos apyvarta realia apimtimi sausio mėnesį buvo netgi didesnė nei pernai metais. Tai reiškia, kad savo elgsenos taip staigiai neadaptuojame į išorines aplinkybes“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.
Ekonomistai akcentuoja: kartą sukilusios prekių kainos retai kada leidžiasi, ypač jei žmonės nenustoja pirkti brangiai. Esą naivu tikėtis, kad maistais kainuos tiek, kiek iki energetinių išteklių krizės.
„Kainos tam tikrų produktų gali sumažėti, bet maisto kainų lygis, jis vis tiek išliks gerokai didesnis nei buvo 2021-aisiais metais“, – tvirtina Ž. Mauricas.
„Nepaisant to, kokie iššūkiai mūsų laukia, bet jeigu ekonomika auga, pelnai didėja ir atlyginimai auga, tai žmonių gerbūvis vis tiek anksčiau ar vėliau pradeda augti taip pat. Visos kitos negandos, kurias mes turime. Tai yra infliacija, rizikos išorinės, kurias mes matome, tai yra faktoriai, kurie gadina gyvenimą, bet pačios ašies nesulaužo“, – sako ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Luminor“ prognozuoja, kad darbo užmokestis vidutiniškai šiemet turėtų kilti šiek tiek daugiau nei dešimtadaliu. O maisto kainos Lietuvoje jau aplenkė Europos Sąjungos vidurkį.
bei jų partijas remti finansiškai.
