Seimo opozicijos atstovai tokius atsarginius ministro „B“ planus vadina dar vienu nereikalingu Lietuvos išsišokimu. O politologai priduria, kad absoliučiai visų, net ir rėžimui poritariančių Rusijos turistų neįsileidimas Kremliaus propogandos užzombintos tautos nuomonės niekaip nepakeis, o Putinas už tai turėtų tik padėkoti.
Putino atstovo spaudai Dmitrijaus Peskovo žmona Tatjana Navka linksminasi Europos Sąjungoje, grojant „Sirtakiui“ Graikijoje daužo lėkštes.
Buvusiai šokėjai pramogų Rusijoje ryškiai trūksta. Kol rusai žudo ukraniečius, Kremliaus ruporo antroji pusė mėgaujasi kelionėmis po Europą.
Rusams džiaugiantis Europos kurortų saule, Gabrielius Landsbergis kartu su Užsienio reikalų komiteto nariais renkasi į posėdį: tariasi, ką Lietuva turi daryti su visais Rusijos turistais: įsileisti juos į Lietuvą, ar ne. Užsienio reikalų ministerija vos prasidėjus karui pranešė neduosianti turistinių vizų rusams, tačiau su senomis Lietuvos ir kitų valstybių išduotomis vizomis rusai vis dar į Lietuvą plūsta.
Anot Landsbergio, Lietuva bandys įtikinti visą senąjį žemyną vieningai neįleisti visų rusų turistų, nesvarbu kokios valstybės išduotas vizas jie beturėtų.
„Pirmiausia siekiame Europinio sprendimo. Dėl to, kad jis yra tvariausias, teisiškai teisingiausias“, – sako G. Landsbergis.
Jei Landsbergiui nepavyks įtikinti Europos užsienio reikalų ministrų kitą savaitę Prahoje, Lietuva turi planą „B“: susitarti tik su tomis valstybėmis, kurios turi sienas su Rusija, Baltarusija.
„Neatmetam galimybės ieškoti ir regioninio sprendimo, kuris įtrauktų Baltijos valstybes, Lenkiją ir potencialiai Suomiją“, – teigia G. Landsbergis.
Landsbergio įsivaizdavimu, regioninis sprendimas, kuris apimtų visas sieną su Rusija turinčias Europos Sąjungos valstybes, galėtų būti panašus į šiuo metu vienašališkai taikomą Estijos.
„Tam tikrų grupių asmenims, dėl kurių įleidimo atitikimo mūsų nacionalinio saugumo interesams kiltų abejonių, asmenys būtų neįleidžiami. Pasienietis turi teisę paklausti: „Jūs remiate karą?“, „Kieno Krymas?“ vien nuo šito atsakymo…“, – kalba G. Landsbergis.
„Mes įsileidžiam žmones iš valstybės, kuri vykdo genocidą europiečių tautos. Čia tas pats būtų, jeigu antrojo pasaulinio karo metais vokiečių turistai norėtų atvykti į Jungtinę Karalystę ir aplankyti Vestminsterio abatiją“, – tvirtina Seimo narys, konservatorius Audronius Ažubalis.
Vokietija su šia nuomone nesutinka. Jos kancleris Olafas Šolcas invaziją į Ukrainą vadina „ne Rusijos žmonių karu, o Putino karu“. Tad bausti net ir tuos rusus, kurie nepritaria karui ir Putinui, būtų netikslinga. Be to, rėžimo uždaryti ir užblokuoti propagandos katile rusai neišvykę į Europą tikrai negaus tikros informacijos apie karą ir tai, kas iš tikro vyksta pasaulyje, o Putinas už tai tik padėkos. Tiesa, Audronius Ažubalis įsitikinęs, kad dalis Europos valstybių tiesiog bijo prarasti Rusijos turistų pinigus.
„2019 metais berods buvo 13,6 milijardo eurų atnešta rusų turistų į Europą. Tai yra ženkli suma, bet klausimas esminis pinigai, ar solidarumas“, – sako A. Ažubalis.
Panašius klausimus su Prezidentu Gitanu Nausėda šiandien aptarinėjo ir eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
„Dabar yra tokių įvairių žinučių ir to tokio komentavimo atsakant ar visiškai uždrausti atvykimą, ar tik turistines vizas. Vadovų tarybos susitikimas gali būti puiki vieta, koks tai galėtų būti formatas, kaip tai atrodytų“, – sako V. Sinkevičius.
Landsbergis pabrėžia, kad humanitarinės vizos Rusijos ar Baltarusijos režimų persekiojamiems asmenims, jų šeimos nariams toliau būtų išduodamos.
„Ar tai yra persekiojamas asmuo. Arba jis yra opozicijos atstovas, kuriam galimai gali grėsti persekiojimas, arba šeimos narys jau pabėgusių buvusių persekiojimų opozicijos narių. Tokiu atveju viza galėtų būti išduodama“, – tikina G. Landsbergis.
„Mes suprantame, koks yra Rusijos režimas ir žmonėms, bėgantiems nuo režimo, mes negalime uždaryti sienų“, – teigia V. Sinkevičius.
Dalis Seimo opozicijos pritaria konservatorių siekiui įtikinti visą Europą uždaryti kelius turistams iš Rusijos, tačiau pasisako prieš savavališkus Lietuvos ar kelių valstybių sprendimus.
„Tai būtų išsišokimas kelių valstybių, kurios neturi Europos Sąjungos pritarimo. Nors ir didžioji dalis Rusijos visuomenės palaiko šitą karą, bet yra nemaža dalis kuri nepalaiko. Tuo atveju, kentėtų tie žmonės, kurie visiškai ne prie ko būtų. Tokį sprendimą, esminiai sprendimai turi būti priimti bendru Europos Sąjungos pritarimu“, – teigia „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis.
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorė Margarita Šešelgytė priduria, kad toks draudimas kažin, ar labai paveiks rusų požiūrį į karą, nes Europą savo akimis pamatyti gali tik labai nedidelė dalis Rusijos gyventojų. Visi kiti paveikti Kremliaus propagandos – nekeliauja.
„Realiai keliauti gali tik labai maža Rusijos piliečių dalis, kuri turi išsiėmę išorinius pasus. Jų yra keli šimtai tūkstančių. Didžioji dalis Rusijos piliečių tie, kurie yra užzombinti piliečiai, jie neturi galimybių, jie nesiruošia keliauti iš šalies“, – komentuoja M. Šešelgytė.
Su trumpalaikėmis vizomis nuo kovo 10-os iki rugpjūčio 15-os dienos Rusijos piliečiai į Lietuvą įvažiavo daugiau nei 100-ą tūkstančių kartų, maždaug pusė kelionių – su anksčiau išduotomis lietuviškomis vizomis.
Lietuva šiuo metu nacionalines vizas arba leidimus gyventi Rusijos piliečiams išduoda tik esant rimtai priežasčiai.
„Sumoje mažiau nei 5000 per šių metų pirmus 6-is mėnesius. Asmenų Rusijos piliečių tiesiogiai siekiančių įsikurti Lietuvoje, jų yra nedaug. Tai yra nacionalinės vizos, kurios iš esmės didele dalimi išduodamos laisvųjų profesijų atstovams, arba žmonėms, bėgantiems nuo režimo“, – tvirtina Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė.
Lietuvos užsienio reikalų ministerija svarsto ar reikėtų neįleisti tik rusų turistų, ar ir baltarusių.
