Apie tai ir kitus aktualius klausimus TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su naujuoju finansų ministru Kristupu Vaitiekūnu.
Idėjas apie 4 dienų darbo savaitę ir ilgesnes atostogas girdime ne tik iš valdančiosios daugumos, bet ir pačios premjerės Ingos Ruginienės. Jūs lyg ir nepritariate šioms idėjoms, taigi kaip jūs spręsite šį nesutarimą?
Negaliu sakyti, kad nepritariu šiai idėjai, tik tai reikėtų ją labiau išdiskutuoti. Man atrodo, kad visų pirma labai svarbu suvokti, ką mes turime omenyje: ar tiesiogiai būtent 4 darbo dienų savaitė, būtent tai, kad darbuotojai per 4 darbo dienas padarys tą patį, ką padaro per 5, ar darys mažiau. Ar mes kalbame platesniu kontekstu ir ta 4 darbo dienų savaitė labiau yra kaip toks simbolis.
Darbo rinkoje iš tiesų vyksta labai daug pokyčių, kurie susiję ir su technologiniais pokyčiais: tai ir nuotolinis darbas, ir labai daug visokių kūrybinių darbų. Šiais laikais darbuotojams dažnai 8 valandų ir 5 kartų per savaitę modelis galbūt nėra pats tinkamiausias, tai tikrai galime svarstyti.
Koks galėtų būti kitoks variantas – vis dėlto 4 darbo dienos, kaip ir kalbėjome?
Nemanau, kad tas modelis tiktų viskam. Manau, kad labai priklausytų nuo darbo pobūdžio, ir platesniame kontekste, kad pokyčiai darbo rinkoje kad yra, tai iš tikrųjų yra. Todėl čia gal ir yra vietos diskusijoms ir iniciatyvai, bet tai turėtų, manau, ateiti visų pirma iš darbdavių, mokslo bendruomenė galėtų įsitraukti į tą procesą ir tik trečioje vietoje valstybė su savo galia.
Valdančiojoje koalicijoje lūžta ietis dėl bendrovės „Ignitis“ delistingavimo, kitaip tariant, suvalstybinimo. Ar jūs pritartumėte šiam suvalstybinimo dalykui?
Apie „Ignitis“, visų pirma, aš norėčiau, kad būtų identifikuota problema. O problema yra turbūt mažmeniniai vartotojai ir tai, kad jie jaučiasi didelės, nacionalinės bendrovės palikti užribyje, kai neatliepiami jų poreikiai. Galbūt iš tikrųjų bendrovė galėtų skirti daugiau dėmesio mažmeniniams vartotojams ir tada galia būtų, identifikavus tiksliai problemą, ją spręsti.
Ir manau, kad toks kelias kaip akcijų išpirkimas galėtų būti tik tai kaip kraštutinė priemonė. Juo labiau, ką tas pakeistų, jeigu dabar tik 25 procentai akcijų priklauso? Tai manau, kad tai labai kraštutinė priemonė.
Donaldo Trumpo įvesti tarifai smogė papildomą smūgį ir taip problemų turėjusiam mūsų verslui, gamintojams. Ar valstybė mėgins tai kompensuoti ir kaip tai bus suderinama su didėjančiu krašto apsaugos finansavimu?
Iš tiesų, čia turbūt labiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija paaiškintų konkrečias priemones, kokias jie turi ir kokias jie gali naudoti. Aš esu girdėjęs, kad yra tam tikros priemonės – galbūt jos nėra tokios finansiškai dosnios kaip mūsų verslai norėtų ir įsivaizduotų galėtų būti. Bet ir muitai, iš kitos pusės, kurie yra įvesti, nėra tokie drastiški, kokių laukėme ir tikėjomės ir galėjo būti.
Kalbant apie derybas, nežinau, ar jau galime žiūrėti į jas kaip jau pasibaigusias, ar tai bus toks procesas, kuris gali trukti ir ilgiau, tol kol dabartinis JAV prezidentas bus prezidentu. Gali būti tie prekybiniai pasistumdymai, derybos, pozicijų išsigryninimai gali vykti ir ilgesnį laiką, ir į tai reikėtų orientuotis. Dabartiniai įvesti muitai, aišku, yra gerokai didesni negu buvo iki šiol, bet nėra tokie, kokių galbūt labiausiai nuogąstavome, kad gali būti.
Be to, derybose dėl muitų vis dėlto buvo pasiektas ir platesnis tikslas, tai yra, ne tik prekybinis ar finansinis, bet tai, kad Amerika išliko Europoje, jos interesas išliko Europoje – tai yra labai svarbus pasiekimas. Tai, kad mes galime derėtis toliau su Amerika, yra didžiausias šių derybų pasiekimas.
Pasaulį užklupus koronavirusui Europos Sąjunga parodė precedento neturintį solidarumą, sukurdama 750 mlrd. eurų fondą, kurio daugiau nei pusė sudarė subsidijos, o ne paskolos. Dabar, kai yra grėsmė iš Rusijos, Europos Sąjungos rytinių sienų apsaugai tai nedaroma. Kodėl ir ar Lietuva bando rodyti iniciatyvą šiuo klausimu?
Lietuva, be abejo, yra vienas garsiausių balsų, šnekant apie Rusijos agresiją Ukrainai ir bendrai apie Rusijos imperializmą bei užmačias, kurios gali būti čia, Europoje. Lietuva tikrai šneka pakankamai garsiai, kiek gali tokia sąlyginai nedidelė valstybė šnekėti.
Bet rezultato neturime.
Rezultato negalime sakyti, kad neturime. Naujojoje daugiametėje programoje gynybos finansavimas yra pakankamai ženkliai išaugęs. Ar jis pakankamas, be abejo, kad turbūt norėtume daugiau, bet vis dėlto jeigu peržiūrėtume biudžetą nuosekliai, kiek galime dabartinėje startinėje pozicijoje, matome, kad gynybai dėmesys yra ir, dabar bijau sumeluoti, bet maždaug apie 10 proc. biudžeto galima susieti su gynyba. Ukrainai yra atskira eilutė – apie 100 mlrd. Ukrainai, tai yra tikrai sveikintina. Negalima sakyti, kad tas neatliepiama.
Bet Lietuva derantis dėl ko labiau kovojo – dėl gynybos ar žemės ūkio, sakykime?
Kol kas gavę startinį variantą mes matome, kad žemės ūkis, sanglauda yra vienoje eilutėje, kas mus šiek tiek neramina. Be abejo, pagrindinis prioritetas Lietuvai yra saugumas ir gynyba, tai neabejotina.
Visą pokalbį žiūrėkite aukščiau esančiame vaizdo įraše.
