Apie netikėtus politinius manevrus prieš prezidento rinkimus ir ką ruošia Vėgėlė, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja žurnalistas, redaktorius Virginijus Valentinavičius ir viešųjų ryšių ir komunikacijos specialistas Linas Kontrimas.
Pone Valentinavičiau, kaip manot, kodėl Aurelijus Veryga nusprendė pasitraukti ir paremti Igną Vėgėlę, suprato, kad jo šansai nerealūs, ar čia kažkokios kitos užmačios?
V. Valentinavičius: Manau, kad ne Veryga nusprendė, nusprendė jo viršininkas – Ramūnas Karbauskis. Aš manau, kad čia pagalba ne Vėgėlei, o Gitanui Nausėdai, sumažinant konkurenciją kairiąjam sparne.
Turit galvoje, kad dalies rinkėjų, kurie būtų balsavę už Verygą, balsai nueitų Nausėdai?
V. Valentinavičius: Jie garantuotai nenueitų Šimonytei. Dalis balsų nueitų Vėgėlei, bet ko gero daugiau – Nausėdai. Vėgėlė geriau tegul neapsigauna, kad čia yra pagalba jam. Vėgėlės vietoj pagalvočiau apie tai, kad jis praranda savo pagrindinį pranašumą, kad jis yra nepolitinis, nepartinis kandidatas, dabar jis jau susisieja su mažiausiai viena politine partija. <...>
Manau, šitas Karbauskio žingsnis jam nepridėjo balsų, o, greičiausiai, atėmė.
Pone Kontrimai, kaip manote, pakenks ar padės valstiečių parama Vėgėlei, o gal kažkokių kitų užmačių yra?
L. Kontrimas: Gali būti ir kitų, nes politika visgi yra susitarimų, derybų menas. Šitas susitarimas yra politikos konstravimo pavyzdys. Aš šiek tiek nepritarčiau kolegai, nes šiame etape žinutė apie Vėgėlės gautą paramą jam prideda tam tikrą stabilumą, augimo potencialą. Ar tai išvirs į antrą vietą, dabar nespėlioju.
Reikia politinių kaktomušų, kurios prasideda tikroj kovoj, ne valdomoje aplinkoje, kur yra susirinkę rinkėjai. Kai kandidatai išeina vienas prieš kitą, tada mes pamatome, kaip jie struktūruoja savo elektoratą. Myliu, nemyliu šituose prezidento rinkimuose bus. Ir daugelis tų, kurie sakė myliu Verygai, nebūtinai sakys myliu Vėgėlei, nes taip yra politikoje.
Manau, kad Lietuvoje nėra tokių naivių politikų, kurie galvoja, kad, jeigu mes vienas kitam deklaravome draugystę, staiga visi mūsų rėmėjai vienas kitam irgi deklaruoja draugystę, taip nebūna. Tačiau, postūmis tokiam pajudėjimui yra duotas.
Socialdemokratai liepą išreiškė paramą Nausėdai, kaip ir tikėtina, kad kairiųjų rinkėjai nebalsuotų už Šimonytę, bet nebūtinai balsuos už Nausėdą.
L. Kontrimas: Jeigu jau apie tai prakalbome, kiek yra tikrųjų socdemų rinkėjų, nusivylusių dėl to, kad jų partija nesugeba iškelti kandidato. Aš nežinau normalios valstybės, kurioje viena didžiausių partijų staiga dėtų į krūmus pagrindiniuose rinkimuose. Seimas, aišku, yra svarbu, bet prezidento rinkimai rodo, kokių lyderių tu užauginai.
Mes šiandien turime labai paprastą situaciją. Socialdemokratų partija po to dirbtinio skilimo ar išsivaikščiojimo taip ir neatsigavo. Jokiu būdu nesakau to su džiaugsmu, Lietuvos politiniam pasauliui stiprios kairiosios partijos neturėjimas yra didžiulė bėda. Šiandien mes neturime balanso vien dėl to, kad didžiulei politinei jėgai, kuri pretenduoja turėti didžiąją frakciją Seime, vadovauja žmogus, kuris bijo politinės atsakomybės. <...>
Kaip manote, kodėl opozicinėms partijoms – tiek socialdemokratams, tiek valstiečiams, kurie turi didelius šansus būti valdančiojoje koalicijoje, verta remti Nausėdą? Jie tikisi kažkokios naudos iš to?
V. Valentinavičius: Socialdemokratų motyvas remti Nausėdą yra buitinis, kuris gali turėti rimtas pasėkmes. Linas priminė skilimo situaciją ir tai, kad jie nėra atsigavę, manau, kad šis momentas yra svarbus. Kol socdemai nėra atsigavę, kol jie išlieka silpni, be aiškios lyderystės, o nekandidatavimas reiškia lyderystės silpnumą.
Jie užleidžia erdvę populistinėm kairiosioms jėgoms, tokioms, kaip Karbauskis su valstiečiais, galų gale ir Nausėda bei Vėgėlė yra kairieji populistai, kurie kartu dar įsigudrina ginti ultrakonservatyvias vertybes šeimos ir mažumų teisių klausimais. Tai toje erdvėje, kurioje mums trūksta atsakingos kairiosios politikos, ištikimos tikrai kairiosioms vertybėms, susidaro vakuumas.
Visą pokalbį rasite straipsnio pradžioje.
