Ekspertai atskleidė, kaip susikurti gėlyną, kurio nereikia ravėti ir prižiūrėti

Daugumos šeimininkų svajonė yra turėti gražų gėlyną, kurio nereikia ravėti. TV3 laidai „Svajonių sodai“ želdynų dizaineris ir kraštovaizdžio architektė atskleidė, kad norint pasiekti tokį rezultatą reikia susidraugauti su piktžolėmis. 

Kuriant natūralistinį gėlyną, kurio nereikia prižiūrėti ar ravėti, svarbu suprasti, kad piktų augalų nėra. 

„Šitas rododentrynas, kurį mes vadiname visko gėlynu, buvo vien garšvos. Mes nepurškėme tų garšvų ir nenaikinome, ant viršaus užpylėme rūgščių durpių, tinkamų rododendrams ir užsodinome tinkamus augalus, stipresnius už garšvas. 

Aišku, pirmus du sezonus buvo tarpai, reikėjo daugiau paravėti, bet mes pagalvojome, kad garšvos visai gražiai žydi ir kodėl gi joms nepalikus čia vietos“, – pasakojo želdynų dizaineris Artūras Poškus. 

Jo teigimu, stiprūs augalai patys atsikovoja vietą gėlyne, todėl piktžolių nelieka tiek daug. 

„Paparčiai irgi sėkmingai su garšvomis susitvarko. <...> Tai yra stiprūs augalai, kurie su piktžolėmis susitvarko ir kasmet viskas gražėja. 

Tiesiog sukuriama stabili augalų bendrija, kurie patys tvarkosi“, – teigė A. Poškus. 

Norint sukurti tokią bendriją reikia rinktis konkurencingas, stiprias rūšis, kurios galėtų augti įvairiomis, ne visada idealiomis sąlygomis. 

„Jie turi būti pakankamai stiprūs, kad galėtų konkuruoti su garšvomis. Garšvos pavasarį šoktelna, jei labai sau jos užpavėsina kitus augalus, kurie yra šiek tiek vėlesni. Išsaugo jiems drėgmę, todėl ravėti nereikia skubėti.

Kai jau pamatai, kad sąlygos pagerėja, užtenka drėgmės ir jiems jau laukas pabusti, tada reikėtų garšvas šiek tiek pamažinti, atverti ir pagerinti sąlygas kitiems augalams. Tada šoktelna kiti augalai ir jaunos garšvos nebeturi tiek jėgų ir energijos konkuruoti su naujai atsiradusiu stogu“, – pasakojo kraštovaizdžio architektė Loreta Poškienė. 

 Sodininkai pasakojo, kad tokių natūralistinių gėlynų ravėti nereikia, nes išrovus vieną augalą, kitas nugleibsta. 

REKLAMA

„Praėjusiais metais neravėjome nei kartą, nes buvo labai sausa, nelaistoma ir ravėti buvo tiesiog negalima, nes yra smėlis ir, jei ravi greta kaimyną, gleibsta tas, kurį nori palikti. 

Pastebėjome, kad geriau žemės neliesti ir palikti taip, kaip yra“, – sakė L. Poškienė. 

Daugiau patarimų, kaip susikurti tokį gėlyną ieškokite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.

Laidą „Svajonių sodai“ žiūrėkite sekmadieniais 11:00 val. per TV3 televiziją. 

Visą laidą pamatykite čia:

Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Svajonių sodai“.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų