Duomenų analitikas: pamatysime, ar regionai gaus viruso „dovaną“

Lietuvoje įvykus susirgimų Covid-19 šuoliui ir atvejų skaičiui perkopus tūkstantį, žmonės džiaugiasi atlaisvintu judėjimu tarp savivaldybių. Ar vis švelninami karantino ribojimui nesukels susirgimų koronavirusu sprogimo?

Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ su žurnaliste Jolanta Svirnelyte kalbėjosi sveikatos tarybos narys, duomenų analitikas Vaidotas Zemlys-Balevičius.

1116 atvejų, Vilniaus apskrityje trigubai daugiau naujų atvejų nei prieš pusantro mėnesio, ligoninėse guli dukart daugiau žmonių, o Palangos viešbučiai ir nuomotojai džiaugiasi, kad tas atlaisvinimas kaip antros Kalėdos, kiek ten pas juos plūsta. Kaip jūs manote, ar laikas dabar atlaisvinti?

Vėlgi tas laikas, ne laikas – čia priima sprendimus Vyriausybė, kuri mato daugiau visko, nei kas yra prieinama iš viešų duomenų. Tai jos ir reikėtų klausti, ar laikas, ar ne laikas. Dabar mes turime padidėjimą atvejų, bet yra įdomu, kad vakarinis rajonas, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių ir Tauragės apskrityse yra ženkliai geresnė situacija.

Pavyzdžiui, Klaipėdoje atvejų skaičius nukrito žemiau 200, ten puikiai tvarkosi su ta epidemija, tai galima sakyti, kad dabar ministras įteikė dovaną tiems regionams ir atsiųs šviežio viruso iš sostinės. Aišku, aš juokauju, bet pamatysime kaip bus.

Vėlgi tas įdomus dalykas, kad visi labai piktinosi dėl savivaldybių ribojimų, bet mes turime tą atskirimą ir tą viruso difuziją iš vieno regiono į kitą. Kaune irgi buvo gera situacija, mažiau 200, dabar virš 300, tai viskas juda. Pažiūrėsime, įdomu bus matyti, kaip greit nujudės ta situacija iki Klaipėdos, o gal ir nenujudės – pamatysim.

Bet iš kitos pusės, kaip žiūrėti į tokius dalykus? Judėjimo atlaisvinimai jau nuo šiandien įsigalioja, sprendžiama jau apie tai, kad nuo kitos savaitės visas parduotuves atidaryti, tuo pačiu ministras sako, kad per 7-10 dienų Lietuva gali būti juoda. Tai ar čia neprieštarauja vienas kitam tada?

REKLAMA

Kas priima sprendimus, tas turi juos paaiškinti. Atitinkamai reikia ir klausti, kodėl taip yra, kaip suderinti tą situaciją. Iš tikrųjų, visada sprendimus reikia priimti turint tikslą, nes visada su pandemijos valdymu buvo tos dvi svarstyklių lėkštės, kurias reikia išlyginti. Ant vienos pusės yra žmonių sveikata, pasėkmės nuo Covid-19 ligos, tai yra medicininė sveikata, mirtys, susirgimai. O kitoje pusėje yra žmonių psichinė sveikata nuo suvaržymų ir ekonominiai dalykai. Visada reikia rasti balansą, ką mes norime optimizuoti. Panašu, kad ilgą laiką šitos Vyriausybės strategija buvo optimizuoti medicininę sveikatą, o dabar tas balansas pasisuko link psichinės sveikatos ir ekonomikos.

Matome, kad daugėja ne tik britiškos atmainos, jau ir Pietų Afrikos Respublikos atmainos Lietuvoje nustatyta. Kokios tendencijos dabar artimiausiu metu gali formuotis? Mes matome, kad šiandien jau perkopė ir tą tūkstantį.

Dėl atmainų, tai mums reikia sulaukti normalios evoliucijos, nes vis dar nėra paskelbta normali rizikos analizė, kur kokiame regione plinta.

Bet ar tai nereiškia, kad gali įvykti koks nors susirgimų sprogimas? Mes kalbame apie tai, kad britiška atmaina yra gerokai labiau užkrečiama, Pietų Afrikos irgi, nors nėra kažkokių detalių tyrimų, bet irgi labiau užkrečiama, ji galbūt yra sunkiau išgydoma. Dabar mes jau turime tokį didėjimą, tai galbūt žinodami, kad pas mus jau praeitą savaitę buvo 60 procentų britiškos atmainos, jos dabar dar daugiau paplito ir galbūt ji dar sparčiau plis?

Tam, kad būtų galima daryti tokias prognozes ar scenarijus, kas galėtų būti, kitose šalyse, pavyzdžiui Jungtinėje Karalystėje, yra institutai, kurie daro atitinkamus modelius ir per visą tą laiką jie formuoja tam tikrą modelį visai šaliai pagal amžiaus grupes, pagal mobilumą, pagal regionus ir jais remiantis priima sprendimus. Pavyzdžiui, paankstintas skiepijimas „AstraZeneca“ Jungtinėje Karalystėje buvo paremtas būtent tokiais modeliais. Kadangi Lietuvoje mes nieko tokio neturime, tai apie kažkokias prognozes ir taip toliau, aš nenorėčiau šnekėti.

REKLAMA

Kas bus toliau – pamatysime. Kol kas dabar viskas primena kažkokį deja vu iš spalio mėnesio, kai vis netikima, kad tie atvejai vis augs ir tikimasi, kad jie kažkada sustos. Ar bus tas pats, kas buvo spalio ir lapkričio mėnesiais, visi mes kartu pamatysime. Mažiausiai reikia nervintis dėl dalykų, kurių negali pakeisti. Šiuo atveju Vyriausybės sprendimų įtakoti mes negalime, tai žiūrėkim ir matykim, kas bus.

Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.


Rašyti komentarą...
K
Kika
2021-04-07 20:56:37
Pranešti apie netinkamą komentarą
Duomenų analitikas, ką jis išmano apie virusą? Pinigus gauti?
Atsakyti
-4

.
.....
2021-04-07 21:33:46
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vilniuje didžiausias viruso pikas turėtų būt gegužės 15 d. , per Didijį Šeimų G ynimo Maršą :)))))))
Atsakyti
0

N
Narnija
2021-04-08 17:30:26
Pranešti apie netinkamą komentarą
Še kad nori 5 mėnesius buvom įkalinti be jūdėjimų ir bendravimų o skaičiai kyla mistika.
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (13)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų