Priemiestyje, šalia automobilių aikštelės gerokai po vidurnakčio uteniškė Renata pamatė grobį besivejančius du vilkus apie kuriuos buvo girdėjusi ir ankščiau, neva šie sukinėjasi šalia Utenos. Ir štai jie čia. Nepabūgusi pilkių, Renata nusprendė juos nufilmuoti ir tuo pačiu nubaidyti nuo sprunkančio kiškio.
Apie tai, kad nasrus šiepiantys vilkai sėlina vis arčiau žmogaus kiekvienais metais girdime vis dažniau. Lietuvos ūkininkai susiduria ir su dideliais nuostoliais. Vilkai sudrasko, avis, kitus galvijus, pasmaguriauja ir prie būdų pririškais ir palaidais žmonių šunimis, katinais. Gamtininkai sako, kad vis arčiau civilizacijos žengiantys vilkai suprato, kas ir kur yra lengvas grobis. Jiems nebereikia vargintis ir ieškoti grobio miške.
„Kažkada buvo tiesiog neįmanoma įsivaizduoti, kad vilkas galėtų ateiti į sodybą ir nors pro pravirus vartelius į kiemą. Jis tame įžvelgdavo na, kažkokią žmonių klastą. Galbūt spąstus, galbūt kitą pavojų“, – kalba gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Didžiausia vilkų populiacija Rokiškio, Kupiškio, Anykščių, Kėdainių apskrityse. Tačiau žala didėja ir kitur. Vien Vilniuje šiais metais vilkai papjovė 109 avis, – dvigubai daugiau nei pernai. Nors jauniklių mokymo sezonas – nė neprasidėjęs.
„Ateina ruduo, jie jau įgauna įgūdžių. Tėvai veda juos mokinti ir toliau, kaip išgyvent. Ir paprasčiausias dalykas nueiti pas ūkininkus ir praktikuotis“, – sako Vilniaus medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Vytas Mazuronis.
Jaunikliai pradedami mokyti medžioti. Kol kas jie negreitai taps tikrais medžiotojais. Tačiau šuo, naminiai paukščiai, žąsys, avys, ožkos, veršeliai galbūt kumeliukas. Tie naminiai gyvūnai, jie yra lengvai pasiekiami.
Maža to, be pulkų avių, pilkiai įsigudrino papjauti ir naminius šunis. Tokie atvejai taip pat vis dažnesni.
„Pjauna naminius šunis. Kas yra tikrai dažnas atvejis. Tiesiog iš būdos išsivelka. Kadangi šuo, naminis šuo yra vilkui – delikatesas“, – kalba Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos direktorius Laimonas Daukša.
Vilkų populiacija reguliuojama, skiriant kvotą, kiek per metus jų galima sumedžioti. O pilkių medžioklė prasideda nuo spalio penkioliktos ir tęsiasi iki kovo trisdešimtos dienos.
„Praeitais metais pagal aplinkos ministro įsakymą buvo skirtas 190 vilkų limitas ir jis buvo jau įvykdytas sausio mėnesį. Medžiotojai patys nesirenka kiek ir ko sumedžioti“, – sako L. Daukša.
Tačiau matydant kokią žalą vilkai pradėjo daryti ūkininkams ir jų turtui, anot medžiotojų, limitai turi būti didinami, antraip žala vis didės. Esą limitą reikėtų padidinti bent jau nuo dviejų šimtų penkiasdešimt iki trijų šimtų.
„Medžiotojai galėtų būti tokioj ir ramesnėje pozicijoje. Uždėjo planą, mes jį vykdome, bet medžiotojai tie žmonės, kurie būna daugiausia gamtoje. Ir jie mato tą gyvūnų gausingumą, populiacijos imtį“, – tvirtina L. Daukša.
Tačiau kol dar situacija daugiau mažiau išlieka nepakitusi, ūkininkai raginami artėjant rudeniui, kiek įmanoma, pasirūpinti savo gyvulių saugumu.
„Šituo aktyviuoju metu geriausia gyvulius parginti į saugią vietą, kur arčiau. Bet aišku tai neužtikrina, jeigu jie arčiau, jau jie neužpuls. Jie komunikabilūs, eina į gyvenvietes“, – sako V. Mazuronis.
Tiesa, vilkams priartėjus prie žmonių namų, anot gamtininkų, kyla grėsmė tik jų turtui ir gyvuliams, esą vilkas žmogaus bijo labiau nei žmogui derėtų bijoti vilkų, todėl žmonėms pavojus kilti neturėtų.
