selemonas paltanavičius

Spalio 2-ąją Lietuvą apskriejo skaudi žinia – Anapilin iškeliavo gamtininkas, rašytojas, radijo ir televizijos laidų vedėjas, fotografas Selemonas Paltanavičius (70). Jį pagerbė ir žurnalistas, bičiulis Edmundas Jakilaitis. Vyras paviešino vaizdo įrašą, kuriame taria širdį veriančius žodžius S. Paltanavičiaus atminimui. Socialiniame tinkle E. Jakilaitis pasidalijo vaizdo įrašu iš vietos, kurioje prasidėjo jo draugystė su S. Paltanavičiumi.

Spalio 2 d. pasirodė liūdna žinia – būdamas 70 metų mirė gamtininkas, rašytojas, fotografas, aplinkosaugininkas ir radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius. Netrukus velionio atminimą jautriai pagerbė žurnalistas Edmundas Jakilaitis. Socialiniame tinkle E. Jakilaitis pasidalijo vaizdo įrašu iš vietos, kurioje prasidėjo jo draugystė su S. Paltanavičiumi. Jautrus pagerbimas „Atsiveikinam su Selemonu ten, kur ir prasidèjo mūsų visų draugystė – Nemune.

Spalio 2 d. pasirodė liūdna žinia – būdamas 70 metų mirė gamtininkas, rašytojas, fotografas, aplinkosaugininkas ir radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius. Netrukus socialiniuose tinkluose pradėjo plisti prisiminimai ir jautrūs žodžiai velioniui. Tiesa, dabar paaiškėjo, kad prieš metus Selemonas išgyveno skaudžią brangaus žmogaus netektį. Socialiniame tinkle LEU Alumnų draugijos puslapyje pranešė, kad prieš metus mirė Selemono brolis Julius.

Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius reiškia nuoširdžią užuojautą dėl žinomo gamtininko, rašytojo, fotografo, aplinkosaugininko ir ilgamečio gamtos puoselėtojo Selemono Paltanavičiaus mirties. „Selemonas Paltanavičius, savo darbais, knygomis ir pasakojimais ne vieną dešimtmetį ugdęs meilę gamtai bei atsakomybę už jos išsaugojimą, paliko ryškų pėdsaką Lietuvos visuomenės gyvenime.

Penktadienį šalį pasiekė liūdna žinia – anapilin iškeliavo žinomas gamtininkas, fotografas, rašytojas bei radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius. Ši netektis giliai sujaudino jo artimuosius ir bičiulius, tarp kurių – ir gamtos fotografas Marius Čepulis. Viešumoje paskelbus apie S. Paltanavičiaus mirtį, socialiniame tinkle „Facebook“ nusidriekė prisiminimų bangos: žinomi žmonės ir kolegos reiškė užuojautą šeimai bei dalijosi šiltais atsiminimais.

Būdamas 70 metų mirė gamtininkas, rašytojas, fotografas, aplinkosaugininkas ir radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius.  Gamta jam nebuvo tiesiog tyrimų objektas ar profesinė sritis – tai buvo visas jo gyvenimas, atverta pažinimo knyga, kuria jis nemokėjo nesidalinti. Prisiminė paskutinį pokalbį Savo prisiminimais su portalu tv3.lt sutiko pasidalinti ir Edita Mildažytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį išreiškė užuojautą dėl gamtininko, rašytojo, fotografo ir laidų vedėjo Selemono Paltanavičiaus mirties. „Netekome žmogaus, kuris visą gyvenimą mokė mus matyti, suprasti ir saugoti gamtą. Selemonas Paltanavičius buvo ne tik iškilus gamtininkas, rašytojas ir fotografas, bet ir įkvepiantis mokytojas“, – Prezidentūros išplatintame pranešime teigė G. Nausėda.

Būdamas 70 metų mirė gamtininkas, rašytojas, fotografas, aplinkosaugininkas ir radijo laidų vedėjas Selemonas Paltanavičius.  Gamta jam nebuvo tiesiog tyrimų objektas ar profesinė sritis – tai buvo visas jo gyvenimas, atverta pažinimo knyga, kuria jis nemokėjo nesidalinti. Gyvenimas, pastatytas ant meilės gamtai Selemonas Paltanavičius gimė 1956 m. sausio 14 d. Marijampolės rajone, Užbaliuose.

Penktadienį pranešta apie gamtininko, fotografo, prozininko ir radijo laidų vedėjo Selemono Paltanavičius mirtį. S. Paltanavičius gimė 1956 metais Užbaliuose, Marijampolės rajone. 1979 metais baigė Vilniaus universitetą, 1979–1984 metais dirbo Žuvinto valstybinio rezervato vyresniuoju moksliniu darbuotoju.

Spalio 6 d. 10 val. gamtininkas Selemonas Paltanavičius kviečia į knygos „Pasaulio gyvūnų didžioji knyga“ pristatymą Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Konferencijų salėje, V a. Renginio metu bus pristatoma naujausia garsaus gamtininko ir rašytojo S. Paltanavičiaus knyga, jos kūrimo istorija ir užkulisiuose slypintys atradimai, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tarptautinę aplinkos apsaugos dieną, birželio 5 d., Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekos ir Danos Gedvilienės fondo gamtosaugine premija iškilmingai apdovanotas gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Mėlynių ir kitų miško uogų valgytojams liūdnos naujienos iš gamtininkų – dėl gegužę siautusių šalnų, miško uogų derlius šiemet bus itin skurdus. Šalnos nukando uogienojus per patį jų žydėjimą, tad daugumoje šalies miškų mėlynių bus tik patiems miško gyventojams. Gerokai menkesnis bus ir miško aviečių derlius. Nudžiuginti negali ir klimatologai – po truputį atsėlinanti vasara, bent jau dabar atrodo, šykštės kritulių, tad ko nepakando šalnos, naikins sausra.

Nuo ryto po sostinę blaškęsis ir kelias valandas upėje iš baimės prabraidęs briedis galiausiai buvo nuvytas į Vingio parką. Gamtininkai stebisi, kad gelbėjimo operacija užtruko ir gyvūnui kėlė daug streso. Specialistai sako, kad gyvūnų mieste daugėja ir neretai čia jie žūsta.

Gamtininkas, rašytojas Selemonas Paltanavičius tiki, kad vaikų smalsumas dažnai nugali baimę. „Kai studijuojame rupūžiuko akių grožį, vaikai nė neprisimena, kad močiutė kalbėjo, koks jis bjaurus, visi nori jį palaikyti delne“, – sako daugybės knygų apie gamtą autorius. Ne taip seniai išleidęs gausiai iliustruotus pasakojimus „Gyvas miško pasaulis“, „Gyvas vabzdžių“ pasaulis, o netrukus knygoje „Lietuvos paukščiai.

Žmonės liko labai nustebę po to, kai pastebėjo, jog gruodžio 10-ąją Lietuvos padebesiais skraidžioja pulkas paukščių. Šiuo reginiu buvo pasidalinta „feisbuko“ grupėje „Orų entuziastai“. Gamtininkas pakomentavo, ką šis reiškinys galėtų reikšti. „Feisbuko“ grupėje „Orų entuziastai“ viena moteris pasidalino vaizdo įrašu, kur matoma, kaip Anykščiuose virš galvos praskrido būrys paukščių. Jai tai pasirodė neįprasta, svarstė ar tam įtaką daro klimato kaita.

Lietuvos grybautojai ir miško mėgėjai sunerimę – prasidėjo grybų sezonas, visi tik puikuojasi pilnais krepšiais voveraičių ir kitokių grybų, bet kaip tuos grybus ramiai susirinkti, kai iš to paties miško atskrenda žinios, kad giriomis vaikšto meškos ir pikti vilkai? Daugiau apie tai – TV3 laidoje „TOP 3“. Grybautojas iš Vilniaus Rolandas pats patyrė, ką reiškia nešti kudašių nuo tave persekiojančių vilkų – net ne nuo vieno, o nuo trijų.

„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sako biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriaus Selemono Paltanavičiaus dukra knygas kartais rašo ir per atostogas, kurias būtinai praleidžia Lietuvoje su šeima ir draugais.

Akmeniškis Alius Lizdenis užfiksavo nedažnai pastebimą reiškinį – ant sniego ropojančią rupūžę. Žmonėms iškilo klausimas: ar normalu, jog šiuo metų laiku, kai kurie miško gyventojai nebijo šalčių ir atsikelia iš žiemos miego? Alius pasakoja, kad prasidėjus elniu ragų metimo sezonui, jo pomėgis – vaikštinėti po miškus ir ieškoti numestų ragų.

Kėdainių rajono gyventojai prieš keletą dienų kreipėsi į Bendrąjį pagalbos centrą prašydami gelbėti ant užšalusio tvenkinio tupintį gulbiuką. Pagalbos tarnybos siunčiamos nebuvo, o ir gulbiukui nieko ir nenutiko. Dotnuvos seniūnijos Vainotiškių kaimo gyventojai pastebėjo ant užšalusio Akademijos tvenkinio ledo tupintį gulbiuką. Vieni svarstė, kad jis sužeistas, kiti – kad sušalęs ir išbadėjęs. Viena moteris apie galimai kenčiantį paukštį pranešė pagalbos centrui.

Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos, kuriose matoma, kad rudenį pražydo kaštonai. Žmonės stebisi tokiu reiškiniu ir nesupranta, kodėl tai galėjo įvykti, nes įprastai kaštonai pradeda žydėti vėlyvą pavasarį. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius atsakė į klausimą, kodėl toks reiškinys įvyko? Gamtininkas atskleidė, kad žydi ne tik kaštonai, tačiau ir obelys ar kriaušės.

Ir žmogumi–uraganu, ir tuo pat metu jautruole vadinama muzikologė, visuomenininkė, televizijos laidų vedėja Zita Kelmickaitė išlydėta amžino poilsio. Atsisveikinti su šviesia, tautos taip mylėta asmenybe į Antakalnio kapines rinkosi ir kolegos, ir visiškai nepažįstami, tik iš ekranų menininkę matę žmonės. „Oi, liuli liuli nurūko... Visi berneliai stovėjo. Oi,  liuli liuli stovėjo“, – atrodo dar vakar traukė dainas, bendravo su jaunimu.

Pastebėjote viename kamuolyje besirangančius žalčius – pasistenkite nesiartinti prie linksmai nusiteikusio gyvių kamuolio, kitaip, kaip aiškina gamtininkai, sudrumsite, kaip tik dabar vykstančias žalčių vestuves. Po tokių vestuvių prabėgus keliems mėnesiams, maždaug liepą, žalčiai susilauks palikuonių. Lietuvoje gyvena dvi žalčių rūšys, viena – kaip tik minima pasakoje „Eglė žalčių karalienė“, itin reta ir dauginasi kitaip, nei geltonskruosčiai, dažniausiai mūsų sutinkami žalčiai.

Nors už lango balta ir dar žiema rodo nagus, dalis tautiečių jau ima mėgautis klevų sula. Tiesa, kai kurie guodžiasi, esą šiemet jos bus kaip niekada mažai, mat žiema buvo be didesnių šalčių. Gamtininkai pritaria, tačiau ragina dar neskubėti – tikrinti, kiek bus sulos, visgi reikia kovo pradžioje, kai jau pasirodys pirmieji pavasario ženklai. Varėnos pašonėje gyvenantis Algimantas išbando pirmuosius klevus. Keli jau pragręžti miške, sulos ieško ir šalia namų augančiame medyje.

Paukščiai, kaip ir dauguma kitų gyvūnų jaučia artėjančią žiemą. Aplinkoje atsiranda naujos spalvos, spusteli šaltukas, o migruojantys paukščiai tai ženklas ir mums, kad keičiasi sezonas. Jau greit sulauksime paukščių, kuriems Lietuva yra pietūs.

Jau aiškėja, kokių orų galima tikėtis rugsėjo 1-ąją ir apskritai pirmosiomis rudens dienomis. O kol kas alinantiems karščiams nesitraukiant jau ne tik dienomis, bet ir naktimis, miškininkai baiminasi, kad teks uždrausti lankytojams eiti į miškus. Jau dabar miškų gaisringumas pasiekęs priešpaskutinę – ketvirtąją gaisringumo klasę. O gamtininkai baiminasi kitų dalykų – dėl karštos ir sausos vasaros gali išnykti kai kurie varliagyviai.

Uteniškė namo kieme savo telefonu nufilmavo kaip du vilkai nekreipdami dėmesio į žmonių aplinką vaikosi kiškį. Gyvūnai zuikį nusivijo visai greta moters. Drąsi moteris dar bandė gelbėti ilgaausį ir vilkus vijo šalin, tačiau šie net nekreipė dėmesio ir pralėkė pro šalį. Priemiestyje, šalia automobilių aikštelės gerokai po vidurnakčio uteniškė Renata pamatė grobį besivejančius du vilkus apie kuriuos buvo girdėjusi ir ankščiau, neva šie sukinėjasi šalia Utenos. Ir štai jie čia.

Dzūkijoje – didelė šventė. Į Lazdijų rajono pelkes sugrįžo daugiau nei 70 balinių vėžlių. Roplių kiaušiniai beveik prieš metus buvo surinkti iš dėtaviečių ir išvežti į Kauno zoologijos sodą. O sustiprėję ir ūgtelėję mažyliai parvežti į gimtąją Dzūkiją, kur, tikėtina, gyvens visą šimtą metų. Lazdijų rajone esančioje Metelių regioninio parko direkcijoje šurmulio ir emocijų – per kraštus. Proga ypatinga – į gimtuosius namus iš Kauno parvežti baliniai vėžliai.

Savo kieme kretingiškė Jūratė Matiejauskienė pro namų langus pamačiusi ežiuką, net negalėjo pagalvoti, kuo baigsis visa istorija. Išbėgusi anūkams nufotografuoti netikėto svečio, moteris tapo tikra gelbėjimo operacijos įvykio liudininke. Dabar, susidūrusi su laimingai pasibaigusia nelaime, Jūratė įspėti nori ir kitus, kuriai taip pat būti atsargesniems, paantrina ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius.

Vapsvos – vabzdžiai, kurie be galo svarbūs gamtai, tačiau vasaros metu, poilsiaudami ir krimsdami saldžius ledus jų vaikomės visais įmanomais būdais. Tačiau pasirodo, šie vabzdžiai lietuvius puola ne tik šiltuoju, tačiau ir šaltuoju žiemos sezonu. Kenkėjų kontrolės ekspertų „Dezinfa“ įmonės rinkodaros vadovė Eglė Krasilnikovienė pasakoja, kad žmonės dėl vapsvų skambina ir prašo pagalbos ne tik vasarą, tačiau ir žiemą. „Gavome iš klientų užklausą gruodį, kad Lazdijų rajone namus puola vapsvos.

Daugumai lietuvių pastarosiomis savaitėmis nerimą kelia iš žiemos miego pabudę ir tarp sniego pusnių pasirodę gyvūnai – barsukas, ežys ir kiti miško žvėreliai. Tačiau tv3.lt portalo skaitytoją nustebino ilgakojų varlių pasirodymas, kurios netikėtai pasirodžiusios ant balto sniego surengė šokavimo pasirodymą. Varlės, kaip ir dauguma kitų gyvūnu žiemos metu sau ramiai snaudžia ir laukia pasirodančios šilumos pavasarį, kuomet galės išlysti iš savo žiemaviečių ir pradėti neršti.

Smulkaus sudėjimo, balto kailiuko ir labai judrus medžioklinis žvėrelis žebenkštis – retai gamtoje pastebimas žmogaus. Užfiksuoti žiemos metu baltą žebenkštį pavyko ir portalo skaitytojai Astai (moters vardas ir pavardė redakcijai žinomas), kuri iš pradžių pamanė, kad tai – retai matomas Lietuvoje šermuonėlis. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius paaiškino, kaip šiuos du giminingus žvėris galima atskirti ir kodėl jų neverta baimintis.

„Tėvai nuo mažumės skatino domėtis ir gerbti gamtą – nuo mažo voriuko balkone iki laukinių gyvūnų. Būdama maža sakydavau: kai užaugsiu, saugosiu gamtą“, – apie savo vaikystės patirtis pasakoja gamtininko Selemono Paltanavičiaus dukra Saulė. Jos svajonės ir norai išsipildė, Saulė tapo gamtininke, gyvena Meksikoje ir kaip tėtis rašo knygas.

Nedideli, įkyrūs ir visada pasiruošę skaudžiai gelti – uodai gali sugadinti nuotaiką kiekvienam. Įprastai dideli jų būriai kiekvieną vasarą zyzia Lietuvos upių ir ežerų pakrantėse. Visgi, šiemet daugelis pastebi, kad šių kraujasiurbių gerokai mažiau nei įprasta. Mokslininkai sako, kad dėl to kalta itin sausa ir karšta vasaros pradžia. Tiesa, priduria, jog poilsį gamtoje mėgstantys tuo džiaugtis neskubėtų.

Viena moteris iš Vilkaviškio rajono portalui tv3.lt atsiuntė nuotraukas ir vaizdo įrašus su jų sodybos teritorijoje gyvenančiomis voverėmis. „Mes gyvename Vilkaviškio rajone, Vištytyje. Mūsų sodyba yra prie ežero, bet atokiau nuo gyvenvietės, aplink sodybą auga daug medžių, tad joms čia turbūt patinka. Voverės jau pora metų čia gyvena. Tačiau nuo rudens jos visada ateina arčiau, nes čia auga du graikiškų riešutų medžiai, kurie nespėjo nunokti, nes visi buvo nuraškyti dar iki prinokimo.

Už lango dar atrodo žiema, tačiau miške jau galima pamatyti pirmuosius pavasario pranašus. Pumpurus jau krauna ir pamažu skleidžiasi gluosniai, blindės ir karklai. O ar vadinamieji kačiukai jau greitai atneš pavasarį, domėjosi mūsų žurnalistai. Močiutė Agnė – Vilniaus centre gėles parduoda ne pirmus metus. Bet taip anksti prekiauti kačiukais, kaip sako senolė, tenka ne kasmet. Šiemet, pasak močiutės, pavasaris pasijuto, kaip niekada anksti.

Į TV3.lt portalą kreipėsi sunerimusi Trakų rajono gyventoja Jovita. Moteris teigia, kad Raipolio kaime, Trakų rajone šį sekmadienį dienos metu apie 11 valandą vilkas užpuolė jos mylimą šunį.  Moters teigimu, šuo buvo pririštas prie būdos, 5 metrų atstumu nuo pastatų. Kuomet moteris priėjo prie šuns būdos rado tik pusę nutrūkusios grandinės. Šiandien Jovitai pavyko rasti savo šunelį šalia Bijūnų kaimo esančio Dapų ežero.

Vairuotojus pareigūnai įspėja apie prasidėjusią gyvūnų migraciją. O tai reiškia, kad visi sėdę prie vairo turi būti atidesni. Juolab, kaip sako gamtininkai, pastaraisiais metais gyvūnai tampa mažiau baikštūs ir į kelią išbėga dažniau. Ir ne tik naktį, bet ir dieną. Tokių įvykių kaip sako pareigūnai per migraciją padaugėja trečdaliu. Neišvengiama ir mirčių. Gamtininkai sako, kad dabar kaip tik prasidėjo rudeninė žvėrių migracija, tad kelyje vairuotojai turi būti dar labiau budrūs.

Neeilinė vos dviejų mėnesių lapiuko gelbėjimo operacija. Šalčininkų rajone greičiausiai partrenktą ir daugybinius lūžius patyrusį mažą lapiną iš mirties nagų traukia ne tik Lietuvos, bet ir užsienio veterinarai. Iš pradžių džiaugęsi išgelbėta gyvybe, dabar gyvūnų gelbėtojai gūžčioja pečiais – o kur dėti išgelbėtą dar mažą trikojį lapiną? Mat atgal į gamtą jis grįžti nebegalės, o jokių specialių įstaigų neįgaliems laukiniams gyvūnams Lietuvoje – nėra.

Kol daugelis skundžiasi žvarbiais ir nemaloniais orais, mūsų klimatas nepaliauja šilti. Pasirodo, ką tik pasibaigęs gruodis buvo net trimis laipsniais šiltesnis nei ilgametė norma. O lapkritis visame pasaulyje buvo kone šilčiausias per visą stebėjimų istoriją. Klimatologai įspėja, kad orai šils ir toliau, o tai lems, kad mus nuolat kamuos ekstremalūs reiškiniai, o vasaros – atvirkščiai – gali būti vėsesnės.

Kalendoriuje žiema, o štai darželiuose žydi gėlės ir skleidžiasi krūmai. Laukuose šliaužioja tritonai, šokinėja viena kita varlė, iš miego bunda ežiai – štai tokiais pavyzdžiais dalijasi gamtininkai šiemet pastebėję kaip niekada daug keistų gamtos išdaigų. Ir nors gamtos nepaauklėsim, gamtininkai baiminasi, kad staigiai iššoksiantis šaltukas gali pridaryti nemenkai žalos. Labiausiai, kaip prognozuojama gali nukentėti ne Lietuvos klimatui pritaikyti, bet čia auginami augalai.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt   Štai, esame naujuose metuose, naujuose kalendoriniuose metuose, nes gamtos metų ratas pradėjo suktis anksčiau ir spėjo išsukti mums jau septynias naujos šviesos minutes. Tokios šviesos dar nepajausime, tačiau kaip gera žinoti, kad ją turime. Gera žinoti, kad turime ir žiemą. Kai kur jau regime visus lauko grumstus paslėpusį sniego baltumą. Ir šaltuko regėjome. Žvejams ir vėl ledo tiltai pakloti. Žodžiu, žiema – jos pati pradžia.

Evelina Kazakevičiūtė, LRT.lt Jei kartą miške palikote dovanų girios žvėrims, žinokite, kad davėte įžadą, ir tai tapo jūsų prievole. Taip teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Anot jo, vienkartinių dovanų gyvūnai nelaukia, nes gamtoje akcijų nebūna. „Gyvūnai net nepajaus, jie tikrai neateis tų jūsų vienkartinių lauktuvių, nes jų nelauks. Juo labiau jei įteiksite jas labiausiai netikusiu būdu – morkas sukabinsite ant eglučių. Niekam jos tokios nereikalingos“, – tikina S. Paltanavičius.

Norint, kad paukščiai priprastų ir žinotų, kur ieškoti lesalo atšalus, jau vertėtų įrengti lesyklas. Vis dėlto su lesalu svarbu nepersistengti, pastebi gamtininkas Selemonas Paltanavičius. „Atsižvelgiant į dabartinius orus, tikrai atrodo, kad žiemos gali ir nebūti, bet, nežiūrint to, daugelis gyvūnų jau atkeliavo prie mūsų namų. Zylės barbena į langą, kai kurie žvėrys irgi arčiau namų susirinko“, – sako S. Paltanavičius.

Erkės gamtoje išliks visą laiką, tačiau tikimybė, kad jos paklius ant mūsų rūbų, sumažės tuomet, kai prasidės šalnos, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Kaip teigia medicinos entomologė Milda Žygutienė, vaikščioti po miškus ramiau bus galima nuo lapkričio. „Nesu grybautojas, tačiau mėgstu vaikščioti po mišką, fotografuoti gyvūnus. Deja, bet visą vasarą į miškus dėl erkių stengiuosi nekelti kojos, girdėjau, kad dabar jos yra labai išbadėjusios.

LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Gal tai nuliūdins grybauti išsiruošusius žmones, bet „grybų lietus“ tęsis neilgai, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. „Kas jau spėjo į sėkmingą grybavimo atidarymą, tie – laimingieji“, – interviu LRT Radijo laidai „Ryto garsai“ teigia jis. Anot gamtininko, pirmąsias 2–4 dienas, tik pasirodžius grybams, beveik visi jie buvo sveiki. Tikėtina, kad dabar, pasak S. Paltanavičiaus, iki 70–80 proc. rastų grybų bus sukirmiję. „Grybų laukėme ne tik mes.

Pastaruoju metu aplinkosaugininkai nuolat sulaukia neišskridusių baltųjų gandrų likimu susirūpinusių žmonių skambučių. Nors šiuos paukščius paprastai išlydime rugpjūčio 24-ąją, per šv. Baltramiejų, šiemet jie gana anksti pakėlė sparnus skrydžiui į žiemavietes. Nemažai nespėjusių sukurti porų ir dar nesubrendusių gandrų išskrido rugpjūčio pradžioje, kiti iškeliavo vos sutvirtėjus jauniklių sparnams.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Būtent kregždžių lizdai ir juose esantys kiaušiniai arba jaunikliai dažniausiai nukenčia nuo kiaunių, o apsaugoti lizdus galima tik labai netradiciniais būdais, teigia gamtininkas Selemonas Paltanavičius. LRT radijo klausytoja teiraujasi, kaip iš palėpės išprašyti kiaunę ir apsaugoti pastogėje įsikūrusias kregždes.

 LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Į LRT radiją kreipėsi Vida iš Anykščių, susirūpinusi jos bites erzinančiais kovarniais. „Mano bityne šį pavasarį aukštose eglėse apsigyveno kovarniai. Jie kelia labai didelį triukšmą, ir bitės tapo piktos. Prašau atsakyti, ar tie kovarniai tikrai kenkia bitėms? O jei taip, ką daryti? Kreipiausi į seniūniją. Seniūnas bendravo su gamtosaugininkais. Jų atsakymas – išsikelk bites“ – pasakoja moteris.

Nors šių metų vasara prasidėjo labai anksti ir augalų vegetacijos nestabdė šalnos ir sausros, tačiau uogos bei vaisiai noksta, grybai auga kaip kasmet – tradiciniu laiku. Aplinkosaugininkai sulaukia prašymų paaiškinti apie uogų, ypač bruknių ir spanguolių, rinkimo terminus, taip pat siūlymų nustatyti šių uogų rinkimo sezono pradžią.