selemonas paltanavičius

Vasara yra vasara. Kaip ir bet kuris kitas metų laikas, ji turi teisę viską daryti savaip. Štai ir dabar vėl palengva grįžta šiluma. Tiesa, savaitės pradžioje mus maloniai glosčiusi vėsa ir raminusi drėgmė nespėjo įkyrėti. Prisiminę, kaip atrodė praėjusių metų birželio vidurys, mes galime tik džiaugtis, nes neregėjome šalnų ir ilgo vėsos bei lietų periodo. Dar anksti daryti išvadas, dar viskas priešakyje. Iki Joninių liko vos dešimt dienų, saulė jau baigia savo kelią į šviesos aukštį.

Selemonas Paltanavičius, LRT radijo laida „Ryto garsai“ „Tai gal jau dabar pavasaris?“ – klausiame vieni kitų, nors suprantame, kad turime tikrą atsakymą – taip, jau pavasaris. Vėluodamas daugiau kaip mėnesį, jis paskubomis bando atkartoti visą paprasto pavasario kelią. Žiūri, saulėtą dieną sniego pakraščiai kažkur nematomai pradingsta ir nenubėga nė vienas upeliūkštis ar srovė. Sniego per kovą ir balandžio pradžią sukaupta labai daug, tačiau gali būti, kad potvynio nesulauksime.

Paukščių žiedavimas – svarbus mokslinis procesas. Šis ornitologų darbas leidžia stebėti paukščių populiacijas, jų pokyčius, migracijos kryptis. Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius pabrėžia, kad būna situacijų, kai paukščių žiedavimas gali padėti išvengti net pavojingų ligų protrūkių. „Turbūt daugelis pamena paniką dėl paukščių gripo, kuri prieš kelerius metus kilo visame pasaulyje.

Pati vasario pabaiga... Kalendorius skaičiuoja paskutines žiemos dienas – tiesa, kalendorinės žiemos, tokios lyg ir ne visai tikros, žmonių sugalvotos. Sakytum, mūsų protėviai, ėmęsi kurti kalendorius, nežinojo, kad žiema trunka ne 3, o visus 4 mėnesius, kad ji yra ilgiausias metų laikas? Dabar, žvalgydamiesi atlydžių ir galimų kitų pavasario ženklų, mes jų tikrai randame.

Lietuvoje liepa, pats liepų žydėjimas. Mūsų krašte gali rasti augančias bent keleto rūšių liepas - ne visas jas pažįstame, nes kai kurios yra atvežtinės ir gana egzotiškos bei retos. Mūsų miestuose, miesteliuose auginamos iš Pietų Europos kilusios sidabrinės ir grakščiosios liepos, iš Šiaurės Amerikos įvežtos amerikinės, kai kur - daug retesnės mongolinės ir japoninės liepos. Anksčiausiai žydėti pradeda taip pat žmonių sodintos didžialapės liepos, kilusios iš Europos pietinių regionų.

Vasara keliauja aukščiausio šviesos taško link. Visi žinome, kad kitą savaitę prasidės ilgiausių dienų metas - kurį laiką diena nei trumpės, nei ilgės, ji truks net 17 valandų 18 minučių. Vadinasi, nakčiai teks mažiau kaip 7 valandos. Mus turėtų džiuginti net toks faktas, kad žiemą, prieš Kalėdas, dienos ilgis - tik 7 valandos 14 minučių. Dabar kartu su visa vasara keliaujame aukščiausian šviesos taškan.

Visas pasaulis švenčia Tarptautinę biologinės įvairovės dieną - mums gal ne visiems įprastą, tačiau iš tikro pačią suprantamiausią ir žemiškiausią šventę. Esame įpratę šventes minėti turėdami didelių laimėjimų. Ši šventė yra kitokia - pati biologinė įvairovė, jos turtingumas yra daugiau negu laimėjimas. Jeigu tikslingai siekiame ją pažinti, nustatyti jos būklę ir, reikalui esant, saugome, padedame retoms ir nykstančioms rūšims ar bendrijoms, tai ir yra šventės vertas reikalas.

Nuo trijų vilkų miškininką išgelbėjo motorinis pjūklas. Jo garsai išgąsdino plėšrūnus, grėsmingai besiartinusius prie miško tankmėje dirbusio žmogaus. Du vilkai - per šuolio atstumą, trečias - grėsmingai besiartinantis. Tokioje padėtyje prieš kelias dienas buvo atsidūręs Biržų rajono Būginių girininkijos girininko pavaduotojas 30 metų Andrius Samulionis. Įamžino telefonu.

Premija laimėtojams vakar buvo įteikta LRT klube. Eugenijus Drobelis, žymus ornitologas, gamtos mokslų daktaras, daugiau kaip dešimties knygų apie paukščius autorius, Dzūkijos nacionalinio parko direktoriaus pavaduotojas, jau tris dešimtmečius tiriantis, filmuojantis ir fotografuojantis Čepkelių valstybinio rezervato gamtą, premiją pelnė už filmą „Kai teksi kurtiniai“. Tai subtilus pasakojimas apie kurtinių tuoktuves. Jis kurtas ne vienus metus.

Lietuvoje penktadienį aštuonioliktą kartą bus minima Žemės diena. „Šios dienos tikslas - ne tik atkreipti visuomenės dėmesį į aplinką, klimato atšilimo keliamas problemas, neatsakingą vartojimą, bet ir skatinti kiekvieną gyventoją prisidėti prie švarios aplinkos išsaugojimo. Šiais metais pasaulio bendruomenė skatinama tapti „žaliąja karta“, - Žemės dienos proga sakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas.

Vasario 12 d., ketvirtadienis Tūkstantis ir dešimt metų 11.00-18.00                  BY Knygos paslaptys. Rašto žinovas Kastusas Šydlouskis (Baltarusija) dalijasi rašymo ant beržo tošies ir vaškinių lentelių paslaptimis. 12.00-14.00                  Iliustravimo džiaugsmai.

Aplinkos ministerija skelbia gavusi pranešimų apie gruodį netoli Kauno pražydusias žibuokles, į butus suskridusius uodus. Tačiau, pasak specialistų, tokių reiškinių dar nereikėtų vadinti anomalijomis – anomalija esą būtų per sausio mėnesio atlydžius lizdus pradėję krauti paukščiai, užmegzti vaisiai. Ministerija teigia gavusi „daug pranešimų apie gamtos reiškinius, kurie šiuo metu stebina gyventojus“. Pranešama, jog Žuvinte laikosi apie 1 tūkst.

Vilkų gynėjai įtaria, kad šiuos žvėris medžioti leidusi Aplinkos ministerija kratosi papildomų rūpesčių. Esą uždraudus vilkų medžiokles valdininkams tektų pasirūpinti kompensacijomis ūkininkams, padėti jiems apsaugoti gyvulius nuo plėšrūnų, rašo „Lietuvos žinios“. Šią savaitę vilkų gynėjai prie Aplinkos ministerijos pastato padėjo vilko nuotrauką ir porą vainikų, uždegė žvakes.

Jungtinė nevyriausybinė vilkų apsaugos taryba pirmadienį prie Aplinkos ministerijos (AM) žada padėti gedulo vainiką ir uždegti žvakes, protestuodama prieš AM spendimą leisti per 2008-2009 vilkų medžioklės sezoną padidinti sumedžiojamų vilkų skaičių nuo 20 iki 30. Minėtos visuomeninės organizacijos bei Aplinkos ministerijos pateikiami vilkų populiacijos dydžio skaičiavimai gerokai skiriasi.

Per pirmadienį prasidedantį 2008 - 2009 metų vilkų medžioklės sezoną leidžiama nušauti 30 vilkų. Medžioklės plotų naudotojai, sumedžioję vilką, turės ne vėliau kaip per 48 valandas raštu pranešti apie laimikį atitinkamo regiono aplinkos apsaugos departamento rajono ar miesto agentūrai, pranešė Aplinkos ministerija. Kai bus nušauta 30 vilkų, jų medžioklės sezonas bus nutrauktas. „Šiais metais Lietuvoje suskaičiuoti 273 vilkai. Nemažai jų atklysta iš Latvijos, kur vilkų labai gausu.

Biržų rajone gyvenantys ūkininkai tikina, kad keturios jų avys žuvo nuo kranklių. Tuo tarpu gamtosaugininkai tokiais pasakojimais abejoja ir sako, kad tai – ne kranklių „specializacija“. Dvargalių kaime ūkininkaujantis Jūris Milišiūnas teigia, kad vieną rytą atėjęs prie laukuose besiganančios bandos išvydo virš jos skraidantį būrį kranklių, o ant žemės gulėjo trys negyvos avys. Apžiūrėjęs jas ūkininkas išvydo gabalais išplėštą vilną, prakirstą pilvaplėvę, išdraskytas akis.

Šiaurės Lietuvos rajonų ūkininkai jau skaičiuoja palikuonis paauginusių ir medžioti juos mokančių vilkų padarytus nuostolius. Biržų rajono Spalviškių ūkininkas Robertas Miliauskas šią vasarą savo ganyklose rado jau dvi vilkų nudaigotų veislinių avinų maitas. Kupiškio rajone, Šimonyse, gyvenantis ir nuolat nuo vilkų nukenčiantis trijų šimtų avių bandos savininkas Alvydas Kavoliūnas savo valdose kasdien aptinka šių plėšrūnų pėdsakų.