Marijampoliečių Ritos ir Romo augintiniui Vudžiui – 14 metų. Žmonės pasakoja, kad naujametė naktis gyvūnui – baisiausias metų košmaras. Vudis paniškai bijo fejerverkų garsų.
„Nepaprastai bijo. Aš žiūriu pro langą, o žmona su šuniuku eina į vonią užsidaro ir prasėdi tą šaudymą. Labai, labai bijo“, – sako marijampoliečiai Romas ir Rita.
Žmonės pasakoja, kad, vos tik išgirdęs pirmuosius fejerverkus, Vudis tarsi paklaiksta.
„Loja, kaukia, verkia, net sysiukas bėga. Bet koks šūvis ir viskas“, – pasakoja Rita ir Romas.
Makso šeimininkė, marijampolietė Janina sako, kad ir jos augintiniui fejerverkų garsai – tikras košmaras. Moteris pasakoja, kad šuo stresuoti pradeda dar gerokai prieš vidurnaktį. Kuomet prasideda pavienių fejerverkų šaudymas.
„Labai bijo. Jau pradeda drebėti pusę vienuolikos. Jau pradeda drebėti, virpėti visas ir tada iki 12 (valandos – red. past.), kol pradeda šaudyti fejerverkai“, – teigia marijampolietė Janina.
Anot Janinos, jie jau žino, ką daryti, kad šuo patirtų kuo mažiau streso.
„Sujungiame garsiai radiją, televizorių, duodame skanuką. Viską visu garsu pradedame tarškinti, barškinti, kad tik nepajustų kambaryje fejerverkų dūžių“, – kalbėjo Janina.
Kad ypač šunys labai bijo fejerverkų, ne naujiena veterinarijos gydytojams. Marijampolės veterinarijos centro specialistė sako, kad gyvūnų augintojai dar iki Naujų metų domisi, kaip apsaugoti keturkojus nuo streso, išgirdus fejeverkus.
„Likus savaitei iki Naujų metų, žmonės jau pradeda domėtis. Ar užeina, ar skambina dėl gyvūnų baimės fejerverkams“, – sako veterinarijos gydytoja Karolina Šukytė.
Anot specialistės, kai kuriems šunims prireikia ir raminamųjų vaistų.
„Priklauso nuo gyvūno. Tai mes patariame ir raminančias priemones duoti, jei gyvūnas labai baikštus ir sunkiai perneša tų fejerverkų baimę. Arba, jei nenori raminamųjų, tai pasilikti su gyvūnu kambaryje, užsidaryti langus, kad šuo nekreiptų dėmesio“, – pasakoja K. Šukytė.
Veterinarijos gydytoja sako, kad fejerverkų garsų bijo ir katės bei kiti naminiai gyvūnai. Taip pat ir paukščiai pradeda panikuoti, kai į dangų pradedami masiškai leisti fejerverkai. Tačiau dažniausiai į specialistus kreipiamasi dėl šunų.
„Šventės jiems nebūna labai džiaugsmingos vien dėl to, kad baimės turi dėl fejerverkų. Stengiamės būti kartu su jais, nukreipti dėmesį nuo šūvių, kad mažiau girdėtų“, – teigia marijampolietė Jolita.
Dėl paniškos baimės fejerverkų garsams gyvūnams gali net sutrikti sveikata.
„Jeigu gyvūnas labai jautrus, labai stresuojantis, gali ir epilepsijos priepuolis prasidėti fejerverkų šaudymo metu. Tad tikrai reiktų tokio gyvūno nepalikti vieno, slopinti, padėti, būti šalia su juo“, – kalbėjo K. Šukytė.
Šventiniai fejerverkai naujametę naktį – tarša aplinkai ir tuo pačiu žmonių sveikatai. Specialistų skaičiavimu, metų sandūroje į orą leidžiami fejerverkai išskiria kenksmingas kietąsias daleles. Jų koncentracija Naųjųjų naktį padidėja net iki dešimties kartų.
