Prieš porą metų aplinkos apsaugos valdininkai jau svarstė krosnių ir židinių savininkams užkrauti naują mokestį, tačiau jo įvesti taip ir neišdrįso. Naujasis aplinkos ministras taip pat tokio mokesčio bent artimiausiu metu įvesti neketina.
Senus taršius katilus į naujus keičiantys gyventojai sulaukia tūkstantinių valstybės kompensacijų, tačiau krosnių savininkams jos beveik nepasiekiamos.
Lazdijų rajone Kapčiamiestyje gyvenantis Jonas ruošiasi artėjantiems šalčiams ir į krosnį krauna vis daugiau malkų. Šeimininkas šildosi tik malkomis, o kartu ant krosnies ir maistą gamina. Jonas visą gyvenimą dirbo miškininku, turi savo miško, tad šiluma namuose jam beveik nieko nekainuoja.
„Kainuoja tik parvežimas. Kol kas susipjauti ir susiskaldyt sugebu“, – sako Kapčiamiesčio gyventojas Jonas.
Nors aplinkosaugininkai tvirtina, kad toks šildymosi būdas teršia aplinką, Jonui tai nė motais. Jis taip šildėsi visą gyvenimą, tad nieko keisti ir neketina.
„Manau, mano amžiuje baigsiu su malkomis“, – pasakoja Jonas.
Jei valdžia nori, kad Jonas dūmų į orą nebeleistų, sako, tegu duoda pinigų naujam katilui ir šildymo sistemai:
„Jei atveš pečių, statys, bet žmonės sensta, reikia turėti šlamančių. Modernūs kainuoja ne tiek, kiek pasidaryti pečių.“
O štai aplinkosaugininkams artėjantys šalčiai kelia nerimą. Per šalčius Lietuvoje oro kokybė būna labai prasta. Lietuviai ima masiškai kūrentis, tad pro kaminus veržiasi dūmų kamuoliai kartu su nuodingomis kietosiomis ir kitokiomis dalelėmis.
„Kūrenasi bet kuo, degina atliekas, visas miestelis, kaimelis užteršiamas nuo vieno-dviejų kaminų“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.
Individualūs namai yra pavojingas taršos šaltinis, nes žemi kaminai. Kai teršalų išsisklaidymo sąlygos nepalankios, jie kaupiasi prie žemės ir mes jais kvėpuojam.
Aplinkos ministrui tokia tarša nepatinka, tačiau jis tikina nieko negalįs padaryti ir ragina kūrenti kuo mažiau taršias medžiagas – sausas malkas, nepleškinti anglies ir šiukšlių.
„Nedėti visokių senų kaliošų, impregnuotos medienos, tai kancerogenai, kurie ant kaimynų galvų išmetinėjami. Kiekvienas galim padaryti geriau, esam kaimynas kažkam. Smalkių ir kietųjų dalelių tarša yra kaimynų vaikams ant galvų“, – kalbėjo Aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Prieš porą metų valstiečių valdymo metu Aplinkos ministerija netgi svarstė krosnių savininkams užkrauti specialų taršos mokestį ir taip skatinti krosnių atsisakyti, tačiau naujasis ministras bent jau artimiausiu metu tokio mokesčio įvesti nesvarsto.
„Ne, nereikėtų kalbėti apie židinių draudimus. Aišku, yra užterštos zonos slėniuose, ten smalkėmis žmonės gali pasinuodyti, pavojinga į lauką išeiti. Reikia apie tai kalbėti ir padėti žmonėms persiorientuoti“, – sako S. Gentvilas.
Tie, kas kūrenate židinius ar krosnis, ministras prašo įsirengti modernesnį šildymą. Tačiau už jų atsisakymą jokios kompensacijos nežada. Valstybė esą neturi tiek pinigų, kad kompensuotų krosnių pakeitimą.
„Seno sutrūnijusio namo ar trobos kartais apsimoka griauti ir statyti naują. Ten nėra grindų, normalių sienų nei išvežiotos šildymo sistemos“, – kalbėjo S. Gentvilas.
„Apie energetinį skurdą, Lietuva turi problemų. Reikia priemonių, sprendimų, kaip padėti žmonėms, kurie turi nepriteklių, kurie neturi galimybių su kompensacijomis įsigyti naujesnius įrenginius“, – pasakoja Aplinkos ministerijos atstovas Paulius Žvirblis.
Kad krosnių turėtojai mažiau terštų, aplinkosaugininkai prašo bent rudenį išsivalyti kaminą.
„Labiausiai užterštas oras būna, kai labai šalta, žemiau 15, nėra vėjo, kritulių. Teršalai kaupiasi aplinkos ore, jų koncentracijos paprastai didėja kasdien. Kietųjų dalelių koncentracijos auga iki labai pavojingo ir aukšto užterštumo“, – teigia Aplinkos apsaugos agentūros atstovė Vilma Bimbaitė.
O štai Aplinkos projektų agentūra primena, kad planuojantys atnaujinti savo seną šildymo sistemą moderniu biokuro katilu arba šilumos siurbliu, gali sulaukti iki pusės išlaidų valstybinės kompensacijos. Parama teikiama tik vienbučiams ar dvibučiams namams, o vidutinė paramos suma siekia 2700 eurų. Beje, paramos gali sulaukti ir krosnių naudotojai, tiesa, tik tuo atveju, jei ji yra prijungta prie vandens pagrindu veikiančios šildymo sistemos.
„Mūsų agentūra kompensuoja katilų keitimą. Jei asmuo naudoja taršų katilą, gali pasikeisti į naują mažiau taršų arba šilumos siurblį“, – sako Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovė Austėja Jonaitytė.
O kad per stipresnius šalčius Lietuva ima skęsti dūmuose, įrodė pablogėjusi oro kokybė sausio viduryje. Didžiuosiuose miestuose kietųjų dalelių tarša jau viršijo normą arba buvo ties riba. Užterštumas vėl viršija normas ir šią savaitę.
