Uogakrūmiai, kuriuos daugelis nuvertina: sveika kūnui ir apstu vertingų savybių

Kai rudeninė dargana grasina ligomis ir blogina nuotaiką – pats metas skubėti į pamiškes. Čia raudonomis ar juodomis uogomis aplipę uogakrūmiai, o jie, kaip sako specialistai, ne tik gražu akiai, bet ir sveika kūnui. Kodėl vertingomis savybėmis unikalūs uogakrūmiai vis dar sulaukia mažai augintojų ir perdirbėjų dėmesio?

Vaistingųjų augalų žinovas Marius Lasinskas sako, kad pats metas į pamiškes traukti ir kiek kilstelėjus galvą į medžius ir krūmus pasidairyti, kurie gausiai apkibę mūsų organizmui itin naudingomis uogomis.

„Eikime į gamtą dažniau pasivaikščioti ir vitaminų dar visokių namo parsinešime: ir šeivamedžio, ir putino, ir gudobelių vaisiukų kaip maži obuoliukai“, – sako žolininkas Marius Lasinskas.

(6 nuotr.)
FOTOGALERIJA. Uogakrūmiai, kuriuos daugelis nuvertina: sveika kūnui ir apstu vertingų savybių

Judėjimas kūną stiprina, o štai raudonuojanti gudobelė yra širdžiai gerai.

„Šitas augalas veikia širdelę, bet ne taip, kad tiesiogiai, bet per skrandį, gerina virškinimą, va kam kraujospūdis šokinėja, tai geras augalas. Gudobelę galima paimti sukramtyti, netgi susidžiovinti arba arbatėlę užsipilt, ir vartojamas ilgai, tai daug ilgiau galima vartoti nei kad lašiukais žmonės lašina“, – pasakoja M. Lasinskas.

O štai juodomis uogų kekėmis apkibęs šeivamedis, nuo seno kone kiekvieną sodybą dabino.

„Prie sodybų, prie tvartelių, kad nelįstų žiurkės, pelės, nes jo atbaidantis kvapas yra, tai dar vadinamas juoduoju bezdu“, – teigia M. Lasinskas.

REKLAMA

Jis ir nuo piktos akies, tikėta, gynė. Dabar jau retai kur šeivamedį išvysime. O juk pavasarį jis žiedais džiugina, o rudenį uogomis stiprina – tik, kaip sako žolininkas,  svarbu skinti sunokusias.

„Kaip žinia nuo senų senovės, tai vienas geriausių nuo gripo, nuo bet kokio viruso – vieną jį galima gerti arba kartu su liepžiedžiais, tai bu apauga nuo bet kokio virusinio susirgimo ir dar kosulį paleis ir dar vitaminų bomba. Jei priskinsime nesunokusių uogų, tai viduriuot kartais gerai, bet čia viduriavimas ja apsinuodijimo reiškinys“, – kalbėjo M. Lasinskas.

O jei šeivamedį dar galima ir su kuo kitu supainioti tai kraujo raudonumo putinai vilioja iš tolo. Juos dabar pats metas skinti, nors savybių jie nepraranda ir šalnoms pakandus.

„Kam aukštas rūgštingumas tai atsargiai reikėtų, bet kas mėgsta peršalimo ligom sirgti, kai aukšta temperatūra, tai vertėtų ir į kamerą įsidėt pasišaldyt arba su medumi galima sumaišyti, šaldytuve laikyti, arba sudžiovinti“, – sako M. Lasinskas.

Marius čia pat į grūstuvę beria saujelę raudonų ir juodų uogų:

„Čia gaunasi kaip tyrelė, tinka ir vaikams labai gerai, jeigu slogytė, ateina žiema liulys iki kelių… Tai tuoj uogyčių pratrinam, ir kad būtų vaikučiam dar skaniau ir augalų pasisavinimą gerokai pagerina medutis.“

VDU Botanikos sode putinų šakos linksta nuo gausybės uogų kekių. Keliasdešimt veislių putinų puoselėjantys mokslininkai vertingąsias jų savybes tiria daugybę metų.

„Visapusiškai vertingas jis ir kaip vaistinis – ir žievė, ir žiedai ir vaisiai labai sveiki, sukaupia didžiulius kiekius mums būtinų medžiagų, vitaminų, cukrų, rūgščių, antocianinų, kurie mūsų organizmą saugo nuo senėjimo netgi“, – pasakoja VDU profesorius Remigijus Daubaras.

REKLAMA

Daugelį putinai atbaido dėl rūgščiai kartaus skonio ir specifinio kvapo. Tad štai mokslininkai nudžiugina naują veislę išvedę.

„Tikimės, kad po 2-3 metų bus patvirtina kaip pirmoji lietuviška veislė, preliminariu vardu „Saldus“. Šios uogos ženkliai saldesnės“, – teigia R. Daubaras.

O ir derliaus įspūdingo iš putinų galima sulaukti- iš hektaro – 6-7 tonos uogų. Tik kaip pastebi specialistai, putinų plantacijų ūkininkai auginti neskuba.

„Pas mus Lietuvoje tik pati pradžia šito verslo. Yra entuziastų, kurie bado tą daryti, bet dar neturi plantacijų, neturi apimčių“, – kalbėjo R. Daubaras.

Tad šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas paaiškina kodėl susidomėjimas šiuo verslu menkas

„Ir uogienes, ir sirupus, ir šaldo – ta produkcija yra įvairi, bet didžiausia problema, kad yra labai sudėtingos sąlygos įregistruoti įmonę, kurioje galėtų ūkininkai perdirbti, yra kelios priežastys: reikia nemažas lėšas turėti savų pinigų, yra labai sudėtingos programos ir labai griežta kontrolė, pasakyčiau gal net per griežta“, – sako šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis.

Vis dėlto eksperimentuoti pasiryžusių pavienių ūkininkų yra, jie augina putinus, šeivamedžius, šermukšnius, o iš įvairių uogakrūmių pagamintos produkcijos jau ne tik jų ūkiuose galima paragauti, bet ir ūkininkų turgeliuose įsigyti.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų