„Ne tik mano, bet ir visos Vyriausybės pozicija yra mažinti plynuosius kirtimus. Dabar, man atrodo yra 8 hektarai, o mūsų garsiajame Miškų įstatymo projekte yra įrašyta 4 hektarų riba. Bet kuriuo atveju, prioritetas yra mažinti juos“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė K. Žuromskas.
„Šiuo metu bus labai stiprinamos kompetencijos pačioje ministerijoje. Atsirado atskira viceministro pozicija miškams, kurioje pradėjo dirbti Edmundas Mačieža“, – teigė aplinkos ministras.
Jis tikino, kad vos pradėjęs dirbti ministerijoje pradėjo vystyti aktyvų dialogą su miško sektoriaus dalyviais – nevyriausybinėmis organizacijomis (NVO), tarnybomis ir kitomis bendraujančiomis, su miškais susijusiomis asociacijomis.
„Mes susipažinome, pasikalbėjome. Dabar aš pats stengiuosi kuo daugiau suprasti ir būti toje temoje, tad teko važinėti po pačius plynuosius kirtimus, apžiūrėti, kokią naują techniką yra nusipirkusi urėdija. Mokiausi apie selekcinius kirtimus – kai nėra kertama plynai – su kuriais Valstybinė miškų urėdija eksperimentuoja“, – teigė K. Žuromskas.
„Esame išskyrę apie 100 hektarų Urėdijos miškų, kuriuose vykdysime tam tikrus eksperimentus, kirtimus, kad nebūtų pažeidžiamos buveinės ir vadinami miškų gyvybės fondai“, – aiškino Vyriausybės narys.
Akcentuoja geresnę komunikaciją apie miškų kirtimus
Anot K. Žuromsko, dar vienas Aplinkos ministerijos prioritetas bus geresnė komunikacija apie plynuosius miškų kirtimus.
„Bendrai miškų tematika yra labai agresyvi – ji mums visiems įdomi. Ką tikrai darysime, tai yra komunikacija“, – tvirtino aplinkos ministras.
„Miškai pas mus turi keturias kategorijas, o ketvirtoji kategorija yra ūkinis miškas, kuriame gali vykti ūkinės veiklos iki pat plynųjų kirtimų. Realiai, nusipirkęs namą šalia kurio stovi ūkinis miškas, aš turiu suvokti, kad po tam tikro laiko – 10, 20 ar 30 metų – jam gali nutikti bet kas, nes miškas tam yra skirtas. Kartais mes iš nežinojimo galvojame, kad ūkininkavimas ten negalimas, tačiau reikia suprasti, kad turime tokius miškus ir jie kažkada bus nukirsti“, – aiškino buvęs viceministras.
Kaip 2023 metais buvo nurodžiusi Aplinkos ministerija, ketvirtai kategorijai yra priskiriami 74,3 proc. Lietuvos miškų – daugiau nei 1,6 mln. hektarų. K. Žuromskas neatmeta, kad tai yra didelis procentas ir tai gali būti aktualus klausimas gamtosaugininkams ir visuomenei.
„Tai tikrai tikslingas klausimas. Dabartiniame Miškų įstatymo projekte mes siūlome tas grupes šiek tiek perskirstyti, tad ūkinės veiklos miškų keliais procentais sumažėtų. Tiesa, toje ketvirtoje kategorijoje taip pat negali būti visi miškai kertami, nes ten taip pat būna buveinių ir yra, ką saugoti“, – teigė aplinkos ministras.
„Bendrai, reikia suprasti, daugiau komunikuoti žmonėms ir nesusikelti lūkesčių. Važiuojant į kitą miestą, dažniausiai niekam neskauda širdies, kai ten pamatome iškirstą mišką. (Didesnį poveikį daro – ELTA) plynieji kirtimai įvykę artimoje aplinkoje, apie kuriuos sužinome tik po fakto. Reikėtų daugiau kalbėti apie komunikaciją, nes miškai yra tikrai jautri tema ir mums tos komunikacijos čia trūksta“, – dar kartą pabrėžė K. Žuromskas.
ELTA primena, kad vis dar nagrinėjamame Miškų įstatymo projekte, kuris buvo pateiktas balandžio mėnesį, peržiūrėjus kategorijas, I-osios miškų plotas išliktų nepakitęs ir siektų 27,6 tūkst. hektarų.
II kategorijos miškų plotas padidėtų 125,5 tūkst. hektarų, o III ir IV grupės miškų, kuriems taikoma mažiausiai apribojimų, plotai sumažėtų atitinkamai 41,6 tūkst. ir 83,9 tūkst. hektarų.
I kategorijos miškuose būtų draudžiami visi kirtimai, išskyrus specialiuosius.
II-ojoje būtų draudžiami visi pagrindiniai miško kirtimai, leidžiant tik nedidelio masto – iki 0,1 hektarų grupinius atrankinius ir iki 0,3 hektarų grupinius atvejinius kirtimus, dabar draudžiant tik plynuosius pagrindinius kirtimus.
III kategorijos miškuose būtų ribojami dideli plynieji pagrindiniai kirtimai – būtų leidžiama kirsti tik iki 1,5 hektarų dydžio biržes, dabar leidžiant iki 5 hektarų.
Tiesa, aplinkosaugininkai kritikuoja, kad šiuo metu 75 proc. plynų kirtimų vykdoma būtent 1,5 hektarų dydžio plotuose.
IV kategorijos miškuose plynųjų kirtimų plotą siūloma mažinti nuo 8 iki 4 hektarų.
Ministerijos teigimu, praplėtus I ir II kategorijos miškų plotus, ateityje jie gali dar padidėti.
