Tokie kainų skirtumai skaudžiausiai paliestų ketinančius išsipirkti minėtus sklypus didmiesčių apylinkėse. Pavyzdžiui, planavusieji sodo sklypą Vilniaus mieste išsipirkti vos už kelis šimtus litų dabar turėtų mokėti dešimteriopai didesnes sumas.
Vilniaus apskrities žemės tvarkymo departamento direktorius Juozas Zinkevičius informavo, kad skaičiuojant pagal naująjį nutarimą asmeninio ūkio žemė parduodama už rinkos vertę būtų brangesnė 200-300 kartų, namų valdos Vilniaus mieste būtų parduodamos maždaug 40-50 kartų didesne kaina, o kolektyvinio sodo aras vidutiniškai brangtų nuo 200 litų iki maždaug 29 tūkst. litų.
„Dabar viskas derinama, turime vilčių, kad būtų grąžinta senoji tvarka sodams, namų valdoms, asmeniniam ūkiui ir garažų bendrijoms “, - vylėsi J.Zinkevičius.
Kol kas apskričių valdininkai turi vykdyti praėjusią savaitę įsigaliojusį Vyriausybės nutarimą ir valstybės žemę parduoti ne už 1992 m. Vyriausybės nustatytą kainą, o ją skaičiuoti pagal žemės verčių žemėlapiuose nurodytą vidutinę rinkos kainą.
Pasak J.Zinkevičiaus, žemės kaina Vilniaus mieste ir atokesnėse šalies vietose skiriasi šimtus kartų. „Jeigu paimtume Dieveniškes, tai ten rinkos vertė yra mažesnė negu nominali“, - palygino J.Zinkevičiaus.
Darys išimtis
Vyriausybė artimiausiame posėdyje žada priimtą nutarimą dar tobulinti. „Buvome susirinkę pas kanclerį ir išskyrėme keturias grupes, kurioms nebūtų taikoma rinkos vertė įsigyjant žemę. Tai būtų namų valdos, sodų ir garažų bendrijų sklypai ir asmeninio ūkio žemė. Visiems kitiems bus skaičiuojama pagal rinkos vertę“, - paaiškino Vyriausybės kanceliarijos Kaimo plėtros skyriaus patarėjas Arvidas Zulonas.
Pasak A.Zulono, dar nėra aišku, kada įsigalios minėti pakeitimai. „Jeigu ministerija suspės parengti ir suderinti, tai turėtų būti svarstoma kitą savaitę, trečiadienį. Bet klausimas, ar suspės suderinti su kitomis suinteresuotomis institucijomis? Kol kas apskritys nepriims jokių sprendimų, kol nebus parengti ir patvirtinti tie projektai“, - sakė Vyriausybės atstovas.
Nespėjusiųjų - tūkstančiai
Žemėtvarkininkų duomenimis, vien tik Vilniuje norinčiųjų išsipirkti namų valdas, sodų ar garažų sklypus - daugiau kaip 3 tūkst., o visoje apskrityje kartu su pretenduojančiais įsigyti asmeninio ūkio žemės galėtų būti apie 10 tūkst. Kauno apskrityje padavusiųjų prašymus skaičius siekia 19 tūkst.
Paklaustas, kodėl dėl vieno nutarimo tiek daug painiavos ir blaškymosi, A.Zulonas kritikos strėles nukreipė į Briuselio biurokratus. „Tas nutarimas buvo rengiamas gal dvejus metus. Buvo labai ilgas procesas, dvi darbo grupės dirbo. Buvo remtasi Europos Sąjungos (ES) komunikatu, kur pasakyta, kad visa valstybinė žemė turi būti parduota už rinkos kainą, neišskiriant jokių subjektų. O dabar ES pradėjo truputį kitaip traktuoti, tad galima daryti išimtis“, - teigė A.Zulonas.
