„Lietuvos žvėrelių augintojų asociacija (LŽAA), vienijanti Lietuvos kailinių žvėrelių (audinių ir šinšilų) augintojus, prašo inicijuoti patikrinimą dėl: (1) Ingridos Šimonytės veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų ir Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3, 4 ir 9 punkto nuostatoms einant Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko pareigas 2020 – 2024 metais; (2) Kęstučio Navicko veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų ir Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3, 4 ir 9 punkto nuostatoms einant Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministro pareigas 2020-2024 metais; (3) Pauliaus Astrausko veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktų ir Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3, 4 ir 9 punkto nuostatoms einant Lietuvos Respublikos Žemės ūkio viceministro pareigas 2021-2023 metais; (4) Ievos Klimašauskės veiksmų atitikties Viešųjų ir privačių interesų 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatoms einant Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento viešosios teisės skyriaus vyresniosios patarėjos pareigas“, – dėstoma LŽAA skunde.
Dar 2022 m. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (ŽŪM) inicijavo viešąjį pirkimą „Kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimui“ atlikti. Jo kaina siekė 36 300 eurų, kurie buvo sumokėti mokesčių mokėtojų pinigais, o atliktas tyrimas turėjo pasiekti tiek šalies institucijas, tiek gyventojus.
„Vertinimo išvadoje nurodyta, jog kailinės žvėrininkystės verslo uždraudimo kompensacijų preliminari suma yra 56,85 mln. Eur. Su šiuo ŽŪM viešojo pirkimo būdu atliktu Vertinimu turėjo būti supažindinti visi Lietuvos Respublikos Seimo nariai, visuomenė, ŽŪM socialiniai ekonominiai partneriai bei kitos atsakingos institucijos“, – rašo LŽAA skunde.
Kaip skunde dėsto asociacija, šis tyrimas taip ir nepasiekė Seimo narių, priimant kailinių žvėrelių ūkių uždarymo įstatymą, ir taip atsitiko galimai – neatsitiktinai.
„Nepaisant to, jog žinojo preliminarų kompensacijų kailinių žvėrelių verslams dydį, tačiau šią informaciją, tikėtina, jog tyčia nuslėpė nuo už Įstatymus balsavusių Lietuvos Respublikos Seimo narių“, – rašoma skunde VTEK.
Dėl Seimo narių nepasiekusio „Kailinės žvėrininkystės uždraudimo Lietuvoje poveikio vertinimo“, galimo jo nuslėpimo ir skirtų realybės neatitinkančių išmokų ūkiams – LŽAA prašo VTEK pradėti tyrimą.
„Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės, kaip ir Seimo nariams, galioja ypatingai aukšti moralės ir etikos standartai ir priesaika, būtina pabrėžti, jog jų atliekamos teisėkūros procesas taip pat turi būti lygiai toks pat skaidrus ir sąžiningas. Lietuvos Respublikos Seimo narius ar kitus valstybės pareigūnus klaidinančių teisės aktų leidyba, sąmoningai nutylint reikšmingą informaciją, t. y. šiuo atveju nuo Seimo narių nuslėpti kailinės žvėrininkystės
ūkininkų nuostoliai, kurie buvo nustatyti specialiai ŽŪM užsakymu atlikto Vertinimo metu, apmokant Vertinimo išlaidas Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų lėšomis, negali būti laikoma skaidria ir sąžininga teisėkūros veikla“, – rašoma skunde.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
