Vilniaus miesto savivaldybė iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB, angl. Nordic Investment Bank) ketina skolintis 16,8 mln. eurų (apie 58 mln. litų) Vilniaus vakarinio aplinkkelio, Geležinio vilko gatvės statyboms bei kitiems projektams. Savivaldybės taryba dėl to spręs trečiadienį.
Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius teigė, kad lėšos vakariniam aplinkkeliui yra numatytos, o darbai turėtų prasidėti kitų metų pradžioje.
„Finansavimas, Europos Sąjungos lėšos yra numatytos. Susisiekimo ministerijos 323 mln. litų ir Energetikos ministerijos 41 mln. litų 110 kilovoltų oro linijos pakeitimui kabeline, ir metų gale tikimės jau turėti rangovą, įvykdę procedūras pirkimo. Jeigu ne šių metų pabaigoje, tai kitų metų pradžioje prasidės realūs darbai. Skaičiuojamoji trukmė yra 28 mėnesiai, tikimės, kad po konkurso gausim geresnį pasiūlymą, terminas žymiai sutrumpės“, - Žinių radijui trečiadienį sakė R.Adomavičius.
Sprendimo projekte nurodoma, kad iš ŠIB paskola būtų iki 20 metų trukmės, ji būtų skirta pastatų renovacijai, Vakarinio aplinkkelio, Geležinio vilko gatvės statybai ir jau rekonstruotos Žirnių gatvės finansavimui.
Praėjusią savaitę premjero Algirdo Butkevičiaus vadovaujama vyriausybinė transporto ir tranzito komisija nutarė, kad Vilniaus vakarinis aplinkkelis yra svarbus projektas visai Lietuvai, ir Vilniaus savivaldybė iki 2016 metų pabaigos turi įgyvendinti trečiąjį jo statybų etapą. Preliminari jo vertė sieks apie 360 mln. litų.
Statant aplinkkelį, bus nutiestas 5,4 km ilgio kelias nuo Viršuliškių (Ozo g.) iki magistralinio kelio Vilniaus-Panevėžys (Ukmergės g.), taip pat rekonstruota 19,6 km ilgio 110 kV oro elektros perdavimo linija. Planuojama, kad ES finansuojama projekto dalis sieks 80 proc., likusias lėšos bus skirtos iš valstybės ir savivaldybės biudžetų.
Vilniaus savivaldybė teigia, kad jau šį rudenį skelbs paskutinio etapo viešąjį konkursą, darbus numatoma pradėti šių metų pabaigoje, o juos baigti - 2016 metais.
Tiesiant Vilniaus vakarinį aplinkkelį, pirmajame etape už maždaug 130 mln. litų nutiesta atkarpa nuo Oslo iki L.Asanavičiūtės gatvės, o antrajame etape - už maždaug 211 mln. litų - atkarpa nuo L.Asanavičiūtės iki Ozo gatvės. Antrajame aplinkkelio statybos etape „Kauno tiltai“ su partneriais už 41 mln. litų į kabelius perkėlė ir elektros perdavimo linijas.
Vakarinio aplinkkelio antroji atkarpa, pasak savivaldybės, yra vienas sėkmingiausių infrastruktūros projektų - per parą juo važiuoja 58 tūkst. automobilių, tuo metu Vilniaus-Kauno automagistrale - 26 tūkst.
Aplinkkelis sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių Kijevas-Minskas- Vilnius-Klaipėda su Vilniaus-Panevėžio automagistrale.
2012 metais Šiaurės investicijų bankas Vilniaus miesto savivaldybei paskolino 8,5 mln. eurų (29,325 mln. litų), 2011 metais 33 mln. litų, o 2010 metais - 69 mln. litų.
